E dau yalomalumalumu o Cecil qai kauaitaki ira eso tale. Na nona ivakaraitaki, vaka kina o Na kei ira na mataveitacini yalodina ena ivavakoso, e uqeti au meu ‘vinakata . . . qai cakava,’ se solia noqu vinaka kece vei Jiova. (Filipai 2:13) Meu talanoa mada.

 Au sucu ena 1943. Rau tiko na noqu itubutubu ena dua na vanua ni teitei volekata na baravi ena siti o Bundaberg, na vanua veidovu ni yasayasa o Kuinisiladi e Ositerelia. E dau matau vei ira na lewenivanua i kea mera gade i tauni ena yakavi ni Vakarauwai. Dua na gauna va qori ena 1939, rau sotava noqu itubutubu e rua na painia (cakacaka vakaitalatala vakatabakidua ni iVakadinadina i Jiova). Oti rau veivosakitaka sara na iVolatabu, rau qai taleitaka na noqu itubutubu na veika rau rogoca. Toso na gauna, rau mai iVakadinadina i Jiova. Keirau susu gona kei ganequ o Jean ena vuvale lotu Vakarisito. E ka ni rarawa ni mate o tamaqu ena dua na vakacalaka e vale. Gauna qori au se yabaki vitu, qai tarai au vakalevu na nona sa takali. Au se nanuma vinaka tu nona dau cakacaka vakaukaua, qai dau mamarau. Au rai vakanamata meu na raici koya tale ena veivakaturi, meu kila tale ga e levu na ka me baleti koya!​—⁠Cakacaka 24:⁠15.

 E dau yalovinaka qai yalorawarawa o tinaqu. E rawarawa gona me keirau tukuna vua kei ganequ na ka keirau taleitaka se cata. Ia e dei tu ga o koya ena muri ni ivakavuvuli vakaivolatabu, kei na sokalou vei Jiova. Keitou dau tiko wasoma ena soqoni vaKarisito. E vakasalataki keirau tale ga me keirau kua ni veimaliwai vakalevu kei ira na gone era sega ni iVakadinadina i Jiova ni suka na vuli. (1 Korinica 15:33) Niu railesu, au vakavinavinakataka vakalevu na nona yalodina.

 E gugumatua tale ga o tinaqu ena vunautaki ni Matanitu ni Kalou, qai dau painia veivuke wasoma. Au vakasamataka lesu nona dau sikovi ira wasoma e sivia ni 50 na vuvale me solia na nodra Vale ni Vakatawa kei na Yadra! E vukei ira tu ga na tataleitaki ena gauna mada ga sa itabaqase kina. Na nona lomani ira eso tale kei na nona lomani keirau vakalevu, e uqeti keirau me keirau vakatotomuria nona vakaraitaki. Ena 1958, au yalataka noqu bula vei Jiova qai papitaiso niu yabaki 14.

 Sega ni dede e papitaiso o Rudolf e yabaki 20 vakacaca, keitou vavakoso vata tale ga. E biuvanua mai Jamani. Ena veimataka ni Vakarauwai, keirau na lai vunau vei ira na wawa tu ena motoka nira volivoli na lewe ni nodra vuvale.

 Dua na tacida tagane gugumatua o Rudolf, e dau sureti au ena sereki ni vuli me keirau painia veivuke. Dua na gauna va qori, keirau lai ono tu na macawa ena siti o Gladstone, e rauta ni 190 na kilomita na kena yawa ena vualiku kei Bundaberg. Na nona dau veikauaitaki kei na marau au vakila niu painia veivuke, e uqeti au meu via painia tudei. Niu yabaki 16, au sauva na isausau qori niu vinakata meu cakacaka vakatabakidua ena noqu bula taucoko.

 Na imatai ni noqu ilesilesi na siti o Mackay, e toka e baravi ena vualiku kei Bundaberg, volekata na Great Barrier Reef. Oti e rauta ni dua na yabaki niu yabaki 17, au lesi meu painia lavotaki a ena lomanivanua kei Ositerelia, qai sega ni levu na lewenivanua era tiko i kea. Keirau painia vata sara kei Bennett (Ben) Brickell, e dua na tacida tagane lumuti, qai qase vei au ena sivia na 30 na yabaki. b Au kalougata niu cakacaka vata kei koya ni levu sara na ka e kila me baleta na veiqaravi vakapainia. E dau uqeti ira e levu na nona ivakaraitaki vakasakiti ni painia!

 Keirau veiqaravi ena vuaira kei Kuinisiladi, e volekata na toba o Carpentaria. Ena gauna qori, o au ga kei Ben na iVakadinadina i Jiova ena yalava qori qai sega ni levu era tu kina. Eso na gauna e taura e vica vata na aua me keirau draiva mai na dua na vale ina dua tale ena gaunisala kuvu. Ni keirau gole tiko e dau talanoataka vei au o Ben na veika e sotava i liu ena cakacaka vakaitalatala. Ena iKarua ni Valu Levu, era dau vunau nira vakayagataka na motoka vagusunivosa c ni vakatabui tu na nodra cakacaka na tacida e Ositerelia.

 Oti e dua na siga ni neirau cakacaka vakavunau, keirau na keba ena dua na vanua veiganiti e yasa ni gaunisala. d Keirau na vaqara buka me saqa kina na keirau vakayakavi. Au vakayagataka na tavuleni, tutuvi kei na lokoloko meu moce kina. Au dau qoroi Jiova vakalevu niu sarava na lomalagi ena sinai ni kalokalo qai sega ni vakataotaka na rarama ni cina.

 E vakarerevaki ke leqa na motoka ena yalava ribayawa vaqori. Dua na gauna, e kamusu e dua na kaukamea ni motoka keirau dau vakayagataka. E katakata na draki qai lailai na wai. E mani gole o Ben i tauni me lai volia mai e dua tale na kaukamea. E voleka ni tolu na siga noqu wawa tiko. Era kele eso na draiva ni motoka, ra qai solia eso na mequ wai. E solia sara vei au e dua na turaga e dua na ivola makawa. E kaya, “Wilika qo, ena rawa ni yaga vei iko.” E sega ni tabaka na isoqosoqo, ia au kurabui ni volai tu kina na veika era sotava na tacida ena keba ni veivakararawataki ni Nazi!

 E voleka ni dua na yabaki noqu painia vata kei Ben. Ni bera ni keirau veitalatala, e kaya vei au, “Taciqu, saga tiko ga mo yalodina.” Na nona gugumatua o kei na nona yalodina e uqeti au meu tomana tiko ga na veiqaravi vakatabakidua.

 Oti e vica vata na yabaki noqu painia ena yasayasa qori, au sureti meu veiqaravi vakaivakatawa ni tabacakacaka. E vinakati kina meu sikovi ira na ivavakoso kei na iwasewase ribayawa ena dua macawa se sivia. E vica vata na yabaki noqu veiqaravi tu ena va na tabacakacaka. E okati kina na ivavakoso e Kuinisiladi kei New South Wales. Ena 1971, au marau vakalevu niu sureti meu lewena na ika51 ni kalasi e Kiliati, qori na koronivuli ni daukaulotu ni iVakadinadina i Jiova e Niu Yoka. E lima na vula na kena vulici vinaka kina na iVolatabu, qai veivakayaloqaqataki na veimaliwai kei ira na gonevuli kei na qasenivuli. Qori e vukei au vakalevu ena noqu ilesilesi vakadaukaulotu e Taiwan.

 Keitou le ciwa na lesi i Taiwan, wili kina o Ian Brown mai Niusiladi, e qai noqu itokani daukaulotu. E sega ni levu na ka keirau kila me baleti Taiwan, keirau sega mada ga ni kila na vanua e tiko kina. Keirau qai raica ga ena mape.

 Na lomanivanua kei Kuinisiladi e duidui sara vakalevu vei Taiwan! Sa bau dredre sara ga me keirau vulica na vosa vakaJaina. Dua na gauna balavu noqu sega ni kila na veika e tukuni ena soqoni, na vanua e vaqaqacotaki kina na noda vakabauta. E sega ni rawa tale ga niu veivosaki kei ira na mataveitacini. Ia ena ituvaki qori e yaga sara ga vei au kei Ian na ka keirau vulica e Kiliati, neirau dau wili iVolatabu kei na masu. Dina ni keirau sega ni veivosaki vakalevu kei ira na mataveitacini, ia e uqeti keirau vakalevu na nodra dauveinanumi kei na nodra lomani Jiova.

 Ni keitou yaco i Taiwan, keitou vulica na vosa vakaJaina. E neitou qasenivuli o Kathleen Logan, e e dua na tacida yalewa mai Ositereilia, e tuvaitutu mai Kiliati ena ika25 ni kalasi. Keitou saga me keitou kila vinaka na vosa qori, qai muria sara ga na veika keitou vulica. Ena imatai ni siga ni neirau vunau kei Ian, keirau cavuqaqataka e dua na ivakamacala lekaleka. Keirau mani veivosakitaka sara se o cei me vosa i liu. Me vaka niu qase, au veiwalitaka vua me nona na imatai ni vale. Keirau sotava sara kina e dua na turaga ni Jaina e vakaisulu vinaka tu. E vakarorogo vinaka ni bosoka tiko o Ian na vosa vakavalagi kei na vosa vakaJaina. Kila na cava? Keirau kurabui ni matata nona vosa vakavalagi qai taroga se cava keirau vinakata! Keitou veitalanoa vakalekaleka, ni keirau vakarau biubiu e vakayaloqaqataki keirau me keirau vulica tiko ga na vosa vakaJaina. E uqeti keirau nona vosa vakayaloloma me keirau “sasaga tiko ga,” me vaka e dau tukuna o Ben.

 E neitou yalava ni vunau e dua na iwase levu ni koroturaga o Taipei. E levu na lewenivanua i kea era se sega ni rogoca na itukutuku vinaka, ni le vica ga na tacida era tiko i kea. Ia keirau sega ni yalolailai kina kei Ian, keirau gumatua tiko ga na vunau. E veivula keirau na solia e vica vata na drau na mekesini. Eso era taura ga na mekesini nira via kilai keirau kei na keirau tukuna! Keirau solia tiko ga neirau vinaka ena kaburaki ni sore ni ka dina ni Matanitu ni Kalou, qai nuidei ni na kadre e lomadra na yalomalumalumu.

 Ena gauna qori au veitokani tiko kei na dua na tacida yalewa ni Taiwan o Wen-hwa. E taleitaka na ka dina qai via vukei ira na lewenivanua mera vakila tale ga na yaga ni iVolatabu. E dau vukei ira gona vakalevu na daukaulotu, wili kina o au me rawa ni keimami kila vinaka na vosa vakaJaina. Au taleitaki koya vakalevu, keirau mani vakamau ena 1974.

 O Wen-hwa e vukei ira na daukaulotu mera maqosa ena cakacaka vakavunau. Kena ivakaraitaki, e vakavulica vei keitou eso na vosa me keitou kila kina na nodra itovo, kei na nodra rai na lewenivanua e Taiwan. E vukei keitou tale ga ena iwalewale ni neitou vunau me ganiti ira e levu na lotu Buda kei na Taoist era tu ena yalava. Eso tale era sokaloutaki ira na sa mate. E levu era se bera vakadua ni wilika, se raica na iVolatabu. Keitou dau vakamacalataka gona vei ira ni o Jiova na Dauveibuli, kei na vuna mera nuidei ni bula dina tiko o koya. Kena ivakaraitaki ke kaya e dua na dauteitei se dauqoli, “E vakatau ena draki na rawati ni kakana,” Keitou na taroga: “O cei gona e vakarautaka na kakana? E sega beka ni cakava qori na Kalou kaukaua e bulia na ka kece, e dodonu tale ga me sokaloutaki?”

 Ni toso na gauna e vakalougatataki na neitou sasaga. E kadre na sore ni ka dina ena lomadra e levu na yalomalumalumu. Eso na vuli iVolatabu era saga vakaukaua mera biuta na ivakavuvuli lasu e vakawakana tu vei ira, kei na itovo vakavanua e cata o Jiova. Ena neitou veivuke na daukaulotu kei ira na mataveitacini sa qai vinaka cake sara nodra ivakarau ni bula. (Joni 8:32) Era lesi e levu na tacida tagane mera veiqaravi ena ivavakoso, e levu tale ga na mataveitacini era cakacaka vakatabakidua, wili kina o ira na veiqaravi ena valenivolavola tabana se Peceli.

 Tekivu ena 1976, au marau niu lesi meu lewe ni Komiti ni Tabana e Taiwan, ia au se daukaulotu tiko. Ena 1981, keirau sureti vakaveiwatini e Peceli, au lewena tiko na Komiti ni Tabana me vica vata na yabaki. Sa sivia qo e 60 na yabaki noqu veiqaravi vakatabakidua. Au veiqaravi e Taiwan me sivia e 50 na yabaki, qai voleka ni 50 na yabaki neirau veiqaravi vakaveiwatini. Na noqu itokani o Ian Brown keirau a daukaulotu vata, e cakacaka tiko ga vakatabakidua me yacova nona takali ena 2013.

 Keirau ogaoga tiko ga kei Wen-hwa ena veiqaravi e Peceli, ena ivavakoso vosa vakaJaina, kei na cakacaka vakavunau. Keirau vakavinavinakataki Jiova ni lesi keirau ena itavi bibi qori. E solia vei au na kaukaua meu rawa ni qaravi koya mai vua ni lomaqu niu se gone. E se cakava tiko ga qori vei au kei Wen-hwa me yacova mai qo.