Skip to content

Skip to table of contents

KAROA 21

“Lau be Taunimanima Ibounai Edia Rara amo Lau Goeva”

“Lau be Taunimanima Ibounai Edia Rara amo Lau Goeva”

Paulo be mai ura bada ida ia haroro bona ena sisiba elda taudia dekenai

Kara 20:1-38 amo

1-3. (a) Eutiko ia mase hanuaboina ai idia vara gaudia mani oi herevalaia. (b) Paulo ese dahaka ia karaia, bona unai amo ia dekenai dahaka ita dibaia?

 TROA ai, Paulo be ruma ta ena atai daiutuna dekenai bona unuseniai hutuma idia noho danu. Ia ese tadikaka ia hereva henidia daudau, badina unai be iena hanuaboi ginigabena idia ida. Oibe, ia hereva noho ela bona 12 oklok hanuaboi ai. Unai daiutu lalonai lamepa haida idia do ara noho dainai, gabu ia siahu bona reana lamepa ena kwalahu ese daiutu ia koua. Tau matamatana ladana, Eutiko, be daiutu ena windo badinai ia helai. Paulo ia hereva noho lalonai, Eutiko ia mahuta bona unai sitori toi rumana amo ia moru!

2 Luka be doketa tauna dainai, reana ia be idia heau raka-lasi taudia ginigunadia ta bona unai mero matamata ia sekea. Bona Eutiko “idia abia isi neganai, ia mase vadaeni.” (Kara 20:9) To hoa gauna ta ia vara. Paulo be unai tau matamata latanai ia hekure bona hutuma dekenai ia gwau: “Umui lalohisihisi lasi, badina ia be ia mauri.” Oibe, Paulo ese Eutiko ia hamauria lou!​—Kara 20:10.

3 Unai ese Dirava ena lauma helaga ena siahu ia hamomokania. Eutiko ena mase be Paulo ena kerere lasi. Oibe, Paulo ia ura lasi Eutiko ena mase ese unai mai anina bada negana ia hadikaia, eiava unai ese ta ia hahekwakwanaia. Paulo ese Eutiko ia hatorea isi lou karana amo, unai kongrigeisen ia durua bona hagoadaia momokani, edia haroro gaukara idia karaia noho totona. Ia hedinarai goevagoeva, Paulo ese ma haida edia mauri ia laloa bada. Ita ese ena hereva ita laloatao, ia gwau: “Lau be taunimanima ibounai edia rara amo lau goeva.” (Kara 20:26) Paulo ena haheitalai ese ita ia durua dalana mani ita itaia.

“Makedonia Dekenai Ia Lao” (Kara 20:1, 2)

4. Paulo be dahaka dika badadia ia davaria?

4 Karoa gunadia ai ita herevalaia bamona, Paulo be dika badadia momo ia davaria. Efeso dekenai iena haroro gaukara dainai heiriheiri bada ia vara. Siliva karaia taudia ese unai idia havaraia, badina Diana diravana karaia karana amo edia moni idia abia! Kara 20:1 ia gwau: “Heiriheiri ia ore neganai, Paulo ese hahediba taudia ia boiria, idia ia hagoadaia bona bamahuta henia, unai murinai Makedonia dekenai ia lao.”

5, 6. (a) Paulo be Makedonia ai ia noho ena daudau be edena bamona, bona edena dala ai tadikaka ia durudia? (b) Paulo ese ena gaukara hebou taudia ia laloa bada, a?

5 Paulo be bouti amo Makedonia dekenai ia lao, to nega sisina Troa dekenai idia stopu. Paulo ia laloa, Korinto dekenai idia siaia tauna, Tito, ese unuseniai ia do ia hedavari henia. (2 Kor. 2:12, 13) To unuseni ia lao lasi neganai, Paulo be Makedonia dekenai ia lao, bona reana lagani ta mai kahana ia noho, unuseniai idia noho “tadikaka dekenai hagoadaia hereva momo ia henia.” a (Kara 20:2) Gabeai, Tito be Makedonia ai Paulo ia hedavari henia, bona Paulo ena revareva ginigunana ese Korinto taudia ia hagoadaia ena sivarai namona be ia herevalaia. (2 Kor. 7:5-7) Unai ese Paulo ia hagoadaia idia dekenai revareva ma ta ia torea totona, unai be Korinto Iharuana.

6 Luka be Paulo ese Efeso bona Makedonia taudia ia vadivadi henia karana ia herevalaia neganai, inai hereva “hagoadaia” ia gaukaralaia. Unai hereva amo ita ese Paulo ena lalohadai ena tadikaka dekenai ita itaia goevagoeva diba! Farisea taudia edia kara be idau, idia ese ma haida idia laloa maragi, to Paulo ese mamoe oreana be ena gaukara hebou taudia bamona ia lalodia. (Ioa. 7:47-49) Idia dekenai sisiba aukana ia henia neganai danu, ia hahedinaraia idia ia laloa bada.​—2 Kor. 2:4.

7. Edena dala ai, hari naria taudia ese Paulo ena haheitalai idia tohotohoa?

7 Hari inai negai, elda bona sekit naria taudia idia hekwarahi Paulo ena haheitalai idia tohotohoa totona. Sisiba idia henia negadiai danu, idia ura heduru idia abia taudia idia hagoadaia. Bona mai hebogahisi ida dala idia tahua haida idia hagoadaia totona, to idia gwau henidia lasi. Sekit naria tauna ta ia gwau: “Iseda tadikaka bona taihu momo idia ura idia kara maoromaoro, to nega momo lalohekwarahi, gari, bona idia hegeregere lasi lalohadaina dainai, idia hekwarahi.” Naria taudia ese unai bamona tadikaka bona taihu idia hagoadaia diba.​—Heb. 12:12, 13.

“Palani Idia Karaia Ia Do Idia Alaia” (Kara 20:3, 4)

8, 9. (a) Dahaka dainai Paulo be Suria dekenai ia lao lasi? (b) Dahaka dainai Iuda taudia ese Paulo idia inai henia?

8 Paulo be Makedonia amo Korinto dekenai ia lao. b Unuseniai hua toi ia noho murinai, mai ena ura ida Kenekrea dekenai ia lao, bena unuseniai bouti amo Suria ia lao. Bena Suria amo Ierusalema do ia lao bona ogogami taudia totona moni do ia henia. c (Kara 24:17; Roma 15:25, 26) To gau haida idia vara dainai, Paulo ese ena palani ia haidaua. Kara 20:3 ia gwau: “Iuda taudia be palani idia karaia ia do idia alaia.”

9 Iuda taudia ese Paulo idia inai henia karana be hoa gauna lasi, badina idia laloa Paulo be hereva momokani negea tauna. Matamanai, iena haroro gaukara dainai, Korinto ena sinagoga dekenai ladana bada tauna, Krisipo, ena kara ia haidaua. (Kara 18:7, 8; 1 Kor. 1:14) Nega ma ta ai, Korinto ai idia noho Iuda taudia ese Akaia ena gavana, Galio, dekenai Paulo idia samania koikoi. To, Galio ese unai samani hereva koikoidia ia abia dae lasi, unai dainai Paulo ena inai taudia idia badu dikadika. (Kara 18:12-17) Korinto ai idia noho Iuda taudia be reana idia diba eiava idia laloa Paulo be Kenekrea dekenai do ia lao, unai dainai dala idia karaia unuseniai idia dadabaia totona. Paulo be dahaka ia karaia?

10. Paulo ia gari dainai Kenekrea dekenai ia lao lasi, a? Gwauraia hedinarai.

10 Paulo be ena seifti ia laloa bona idia henia monina ia ura gimaia dainai, ena lalona ia hadaia Kenekrea dekenai do ia lao lasi, to Makedonia dekenai do ia giroa lou. Oibe, dala ai dika do ia davaria, badina nega momo henaohenao taudia be dala dekenai idia loaloa. Bona laolao taudia idia mahuta rumadia dekenai danu dika ia davaria diba. Paulo ia diba, herevana Kenekrea eiava dala amo do ia lao, to dika do ia davaria, unai dainai ena lalona ia hadaia dala amo ia lao totona. To moale gauna be ia sibona ia lao lasi. Inai misinari laolaona lalonai, Paulo idia bamoa taudia be inai, Arisitako, Gaio, Sekundo, Sopatera, Timoteo, Tropimo, bona Tukiko.​—Kara 20:3, 4.

11. Hari, Keristani taudia be sibona gimaia totona dahaka idia karaia, bona unai kara dekenai Iesu ese dahaka haheitalai ia hahedinaraia?

11 Paulo bamona, hari inai negai Keristani taudia ese haroro gaukara lalonai sibodia idia gimaia totona, kara haida idia karaia. Gabu haida ai, idia be sibona idia loaloa lasi, to grup ai eiava rua rua idia loaloa hebou. To dagedage karadia amo sibodia idia gimaia, a? Keristani taudia idia laloparara, idia be dagedage do idia davaria. (Ioa. 15:20; 2 Tim. 3:12) To idia diba bema gau ta o kara ta ese dika do ia havaraia, mai edia ura ida unai dala idia badinaia lasi. Iesu ena haheitalai mani ita laloa. Nega ta Ierusalema ai dagedage taudia be nadi amo ia idia hodoa gwauraia neganai, “Iesu ia hunia bona dubu helaga amo ia raka-lasi.” (Ioa. 8:59) Gabeai, Iuda taudia be palani idia karaia ia idia hamasea neganai, “Iesu be Iuda taudia huanai ia raka loaloa lasi, to unai gabu ia rakatania bona . . . taunimanima lasi gabuna kahirakahira ia noho taoni dekenai ia lao.” (Ioa. 11:54) Iesu danu ese gau haida ia karaia ia sibona ia gimaia totona, to namona be ia karaia gaudia ese Dirava ena ura ia totona ia hadikaia lasi. Hari, Keristani taudia danu be unai bamona idia karaia.​—Mat. 10:16.

“Idia Moale Bada Herea” (Kara 20:5-12)

12, 13. (a) Eutiko be mase amo ia toreisi lou dainai, tadikaka edia hemami be edena bamona? (b) Hari, mase dekenai edia lalokau taudia idia haboioa taudia be edena dala ai Baibel ena helaro ese ia hagoadaia?

12 Paulo bona ena bamodia be Makedonia dekenai idia lao hebou, bena idia parara. To idia ibounai be Troa dekenai idia hedavari lou. d Baibel ia gwau: “Dina 5 murinai Troa dekenai ai ginidae.” e (Kara 20:6) Bona unuseniai Paulo ese tau matamatana, Eutiko, be mase amo ia hatorea isi lou, inai karoa ena matamanai ita herevalaia bamona. Eutiko be ia mauri lou neganai, tadikaka be idia moale! Baibel ia gwau bamona, “idia moale bada herea.”​—Kara 20:12.

13 Oibe, hari unai bamona hoa karadia idia vara lasi. To, mase dekenai edia lalokau taudia idia haboioa taudia be Baibel ena toreisi lou helarona dainai, “idia moale bada herea.” (Ioa. 5:28, 29) Mani inai ita laloa: Eutiko be goevadae lasi tauna dainai, ia mase lou. (Roma 6:23) To Dirava ena tanobada matamatana lalonai idia toreisi lou taudia be do idia mauri hanaihanai! Ma danu, Iesu ida guba dekenai do idia lohia taudia be mase diba lasi maurina do idia abia. (1 Kor. 15:51-53) Hari idia noho Keristani taudia—herevana idia be horoa taudia eiava “mamoe ma haida”—be badina namona dainai “idia moale bada herea.”​—Ioa. 10:16.

“Taunimanima Vairanai Bona Ruma-Ta-Ruma-Ta Ai” (Kara 20:13-24)

14. Paulo be Mileto dekenai Efeso elda taudia ia hedavari henia neganai, dahaka ia hamaorodia?

14 Paulo bona ena bamodia be Troa amo Aso, Mitulene, Kiosa, Samo, bona Mileto dekenai idia lao. Paulo ia ura nega korikorina ai Ierusalema dekenai Pasova Ariana totona ia ginidae. Ia ura Ierusalema dekenai ia lao haraga badina ia ura Pentekoste dinana ai do ia noho, unai dainai Efeso ia heau hanaia boutina dekenai ia guia. Paulo ia ura Efeso ena elda taudia ia hereva henia dainai, hereva ia siaia Mileto dekenai ia do idia hedavari henia. (Kara 20:13-17) Idia ginidae neganai, Paulo ese ia hamaorodia: “Dina ginigunana Asia provinsi dekenai lau mai negana amo ema bona hari, umui huanai lau karaia karadia umui diba goevagoeva. Lau be Lohiabada ena hesiai gaukara lau karaia mai manau bona taitai ida, bona Iuda taudia be palani idia karaia lau do idia alaia dainai, hahetoho idauidau lau davaria. Danu umui diba lau ese umui durua herevana ta lau hunia lasi, to umui dekenai lau gwauraia, bona taunimanima vairanai bona ruma-ta-ruma-ta ai umui lau hadibaia. Bona Iuda taudia bona Grik taudia dekenai lau hahedinaraia goevagoeva, namona be idia helalo-kerehai bona Dirava dekenai idia giroa, bona iseda Lohiabada Iesu idia abidadama henia.”​—Kara 20:18-21.

15. Ruma-ta-ruma-ta gaukara ena namo haida be dahaka?

15 Hari inai negai, ita be haroro daladia idauidau momo ita gaukaralaia taunimanima ita durua totona. Paulo bamona, ita hekwarahi taunimanima idia noho gabudiai, hegeregere basi stopu ai, dala ai, eiava maketi gabudiai ita haroro. To ita gaukaralaia haroro dalana badana be, ruma-ta-ruma-ta gaukarana. Dahaka dainai? Badina ruma-ta-ruma-ta ita haroro neganai, dala ia kehoa Basileia sivaraina be ibounai ese idia kamonai, unai amo Dirava ena kara, toana laloa lasi karana unai, ita hahedinaraia. Danu, unai ese dala ia kehoa kudou-maoro taudia be edia noho dalana hegeregerena ita durudia totona. Ma danu, unai ese ruma-ta-ruma-ta gaukara idia karaia taudia edia abidadama ia hagoadaia bona idia haheauka diba. Oibe, Keristani taudia momokanidia edia toa badana be, mai edia ura ida “taunimanima vairanai bona ruma-ta-ruma-ta ai” idia haroro.

16, 17. Edena dala ai Paulo ese gari lasi karana ia hahedinaraia, bona edena dala ai Keristani taudia ese ena haheitalai idia tohotohoa?

16 Paulo ese Efeso elda taudia ia hamaoroa, ia diba lasi Ierusalema dekenai dahaka dika do ia davaria. To idia dekenai ia gwau: “Lau laloa egu mauri be gau badana lasi. Gau badana be egu heau helulu bona Lohiabada Iesu amo lau abia hesiai gaukarana lau haorea, unai be Dirava ena hebogahisi hereadaena ena sivarai namona do lau gwauraia guguru.” (Kara 20:24) Paulo ia ura lasi gau ta—gorere o dagedage—ese ia do ia koua ena gaukara ia hagugurua totona.

17 Hari inai negai danu, Keristani taudia ese hekwakwanai idauidau idia davaria. Tano haida ai, gavamani ese iseda gaukara idia koua, eiava tadikaka idia dagedage henia. Bona tadikaka ma haida be idia gorere bada bona ma haida be idia lalometau. Keristani matamata taudia be sikuli dekenai turadia edia laloani karana idia haheaukalaia. Herevana Iehova ena Witnes taudia edia noho daladia be idauidau, to Paulo bamona idia gini goada. Edia lalona idia hadaia, ‘sivarai namona idia gwauraia guguru’ totona.

“Umui Naria Namonamo, Umui Sibona Bona Mamoe Oreana Ibounai Danu” (Kara 20:25-38)

18. Edena dala ai Paulo be taunimanima edia rara amo ia goeva, bona edena dala ai Efeso elda taudia be unai bamona idia karaia diba?

18 Unai murinai, Paulo ese Efeso elda taudia ia sisiba henidia totona, sibona ena haheitalai ia gaukaralaia. Matamanai, ia hamaorodia unai be ena nega ginigabena ia do idia itaia. Bena ia gwau: “Lau be taunimanima ibounai edia rara amo lau goeva, badina Dirava ia ura karaia gaudia ibounai be umui amo lau hunia lasi, to lau gwauraia hedinarai.” Edena dala ai Efeso elda taudia be Paulo idia tohotohoa bona taunimanima edia rara amo idia goeva diba? Idia ia hamaoroa: “Do umui naria namonamo, umui sibona bona mamoe oreana ibounai danu. Lauma helaga ese umui ia abia hidi Dirava ena kongrigeisen umui naria bona hakaua totona. Unai kongrigeisen be ia sibona ena Natuna ena rara amo ia hoia.” (Kara 20:26-28) Paulo be idia ia hadibaia danu, “dagedage uda sisia” be mamoe oreana huanai do idia vareai bona “hereva momokani do idia mogea, hahediba taudia do idia hakaua siri, edia murinai idia raka totona.” Elda taudia ese dahaka idia karaia be namo? Paulo ia gwau: “Namona be umui noga noho bona umui laloatao, lagani toi lalonai dina bona hanuaboi, mai taitai danu umui ta ta hagoadaia gaukarana lau hadokoa lasi.”​—Kara 20:29-31.

19. Lagani 100 C.E. dokonai, hereva momokani negea karana dainai dahaka ia vara, bona lagani handred haida murinai unai ese dahaka ia havaraia?

19 Lagani 100 C.E. dokonai, “dagedage uda sisia” idia hedinarai. Bena lagani 98 C.E. bamona ai, aposetolo Ioane ia gwau: “Hari danu Keriso inai henia taudia momo idia hedinarai . . . Idia be ita huanai, to ita idia rakatania badina idia be ita bamona lasi. Bema idia be ita bamona, idia be ita danu do idia noho.” (1 Ioa. 2:18, 19) Lagani 200 C.E. murinai, hereva momokani negea karana amo Kerisendom gunalaia taudia edia orea ia vara, bona lagani 300 C.E. lalonai, Pavapava Constantine ese unai orea dekenai inai ladana “Keristani” ia henia. Tomadiho gunalaia taudia ese Dirava diba lasi kastom karadia idauidau idia abia dae bona unai be Keristani karadia hegeregerena idia halaoa dainai, idia be ‘hereva momokani idia mogea.’ Oibe, hari Kerisendom oreana ena hahediba herevadia bona kastom karadia lalonai, hereva momokani negea karana ita itaia diba.

20, 21. Paulo be edena dala ai sibona ena ura ia dadaraia, bona edena dala ai Keristani elda taudia ese unai idia tohotohoa diba?

20 Paulo ena mauri dalana bona ia murinai mamoe oreana do idia naria taudia edia mauri dalana be ia idau momokani. Paulo be sibona naria totona ia gaukara, unai amo kongrigeisen dekenai maduna metauna ia henia lasi. Paulo ia hekwarahi ena tadikaka ia durua totona, to ia ura lasi unai dala amo kohu momo do ia abia. Paulo ese Efeso elda taudia ia noia, sibona edia ura dadaraia karana idia hahedinaraia totona. Ia gwau: “manoka taudia umui durua. Bona Lohiabada Iesu ena hereva umui laloatao be namo, ia gwau: ‘Henia kara ena moale be bada, to abia kara ena moale be maragi.’”​—Kara 20:35.

21 Paulo bamona, hari elda taudia be sibona edia ura dadaraia karana idia hahedinaraia. Kerisendom ena gunalaia taudia be idau, idia be sibona edia namo totona edia taunimanima amo moni idia abia, to ‘Dirava ena kongrigeisen idia hakaua’ taudia be idau, idia ese sibona edia namo idia tahua lasi. Keristani kongrigeisen lalonai, hekokoroku bona gau momo idia ura henia taudia be gabu lasi, badina “sibona totona hanamoa bada” idia tahua taudia be dokonai do idia moru. (Aon. 25:27) Oibe, hekokoroku karana ese dika do ia havaraia.​—Aon. 11:2.

“Idia ibounai idia taitai bada.”—Kara 20:37

22. Dahaka dainai, Efeso elda taudia ese Paulo idia lalokau henia?

22 Paulo ese ena tadikaka ia lalokau henia momokani dainai, idia ese ia idia lalokau henia danu. Oibe, idia ia rakatania neganai, “idia ibounai idia taitai bada bona Paulo idia rosia bona mai hebogahisi ida idia kisi henia.” (Kara 20:37, 38) Paulo bamona, mamoe naria totona sibona edia nega, goada, bona kohu idia gaukaralaia taudia be Keristani taudia ese idia laloa bada. Paulo ena haheitalai hereadaena ita herevalaia murinai, ia ese inai hereva, “Lau be taunimanima ibounai edia rara amo lau goeva” ia gwauraia neganai, hekokoroku karana ia hahedinaraia lasi.​—Kara 20:26.

a Inai maua ladana, “ Paulo Ena Revareva Makedonia Amo” itaia.

b Toana be Paulo ese Korinto ia vadivadi henia neganai, ia ese Roma taudia dekenai revareva ia torea.

c Inai maua, “ Paulo ese Heduru Monina Ia Abia Lao” itaia.

d Kara 20:5, 6 dekenai Luka ese inai hereva, “ai” ia gaukaralaia ese ia hahedinaraia, ia be nega sisina Filipi ai ia noho murinai, ia bona Paulo idia hedavari lou.​—Kara 16:10-17, 40.  

e Filipi amo Troa dekenai idia lao totona, idia be dina faiv bouti amo idia lao. To edia laolao gunana ai idia be dina rua sibona lalonai unai idia karaia.​—Kara 16:11.