Gimiau Albanijos sostinėje Tiranoje, neturtingoje šeimoje. Tėvas buvo sąžiningas, doras žmogus, dirbo daug valandų, kad mus išlaikytų. Bet vis tiek vertėmės sunkiai – vos galą su galu sudurdavome. Kone visą vaikystę vaikščiojau alkanas, neturėjau net batų. Tas nuolatinis nepriteklius mane, vaiką, labai slėgė.

 Maniau, kad turiu padėti savo šeimai, todėl pradėjau vogti. Galiausiai mane pričiupo policija. 1988-aisiais, sulaukęs vos 14 metų, patekau į nepilnamečių pataisos namus. Ten išbuvau dvejus metus, išmokau suvirintojo amato. Išėjęs norėjau gyventi dorai, bet negalėjau rasti darbo. Tuomet Albanijoje dėl politinių neramumų gauti darbą buvo labai sunku. Apėmė neviltis. Susidėjau su senais draugais ir vėl ėmiau vogti. Galiausiai aš ir mano bendrai buvome suimti ir nuteisti trejiems metams kalėjimo.

 Atlikęs bausmę grįžau prie senų darbelių. Albanijoje tuo metu buvo ekonominė suirutė, šalyje vyravo chaosas. Pasinaudodamas ta situacija ėmiausi visokios nelegalios veiklos ir uždirbau krūvą pinigų. Po vieno ginkluoto apiplėšimo du mano draugus suėmė, o aš, norėdamas išvengti ilgos kalėjimo bausmės, pabėgau iš šalies. Tada jau buvau vedęs Julindą, kartu auginome sūnų.

 Apsigyvenome Anglijoje. Troškau pradėti naują gyvenimą su žmona ir sūneliu, deja, mano blogi įpročiai ėmė viršų. Netrukus vėl įsivėliau į nusikalstamą veiklą – šį kartą su narkotikais. Per mano rankas ėjo didelės sumos pinigų.

 Ką apie mano juodus darbus manė Julinda? Tegul papasakoja ji pati. „Augusi Albanijoje, visada svajojau išbristi iš skurdo. Dėl sotesnio kąsnio buvau pasiruošusi viskam. Tikėjau, kad pinigai padės susikurti gerą gyvenimą, todėl Artaną visiškai palaikiau, net kai jis melavo, vogė ir pardavinėjo narkotikus.“

 2002-aisiais viskas pasikeitė – mūsų finansiniai lūkesčiai ir svajonės žlugo. Mane sučiupo su dideliu kiekiu narkotikų ir vėl atsidūriau kalėjime.

 Biblija ėmė po truputį keisti mano gyvenimą man to net nežinant. 2000 metais Julinda sutiko Jehovos liudytojus ir pradėjo su jais studijuoti Bibliją. Manęs tos studijos nedomino, maniau, kad tai nuobodu. Bet Julindai patiko. Ji pati papasakos. „Esu kilusi iš religingos šeimos ir Bibliją gerbiau nuo jaunumės. Visada norėjau žinoti, kas toje knygoje rašoma, todėl studijavau su mielu noru. Daugelis Biblijos mokymų atrodė labai logiški. Žinios, kurias įgijau, man padėjo pamažu keistis. Vis dėlto pinigų galia padaryti žmones laimingus tebetikėjau – iki tol, kol Artaną suėmė. Tai buvo tarsi šaltas dušas. Staiga suvokiau, kad tai, kas Biblijoje rašoma apie pinigus, yra gryna tiesa. Mes bet kokia kaina siekėme praturtėti, bet laimingi netapome. Supratau, kad turiu laikytis visų Dievo priesakų.“

 2004 metais išėjau iš kalėjimo ir vėl bandžiau grįžti prie prekybos narkotikais. Bet Julinda šįkart manęs nebepalaikė. Jos požiūris buvo visiškai pasikeitęs ir tai, ką ji pasakė, padėjo atsikvošėti ir man. „Nebenoriu tavo pinigų, – sakė ji. – Man reikia tavęs, noriu, kad mano vaikai turėtų tėvą.“ Sutrikau, bet ji buvo teisi. Šeimoje būdavau retas svečias, ne vienus metus gyvenau nuo jos atskirtas. Nesąžiningai kaldamas pinigus patyriau daug sielvarto. Nusprendžiau pakeisti savo gyvenseną ir nutraukti ryšius su senais draugais.

 Lemiamas posūkis mano gyvenime įvyko tada, kai su žmona ir savo dviem sūnumis nuėjome į Jehovos liudytojų sueigą. Nuoširdūs, draugiški žmonės, kurie mus pasitiko, padarė man didelį įspūdį. Galiausiai pradėjau studijuoti Bibliją.

 Biblijoje perskaičiau, kad „meilė pinigams yra visokiausių blogybių šaknis“ ir kad jų vaikydamiesi žmonės patiria daugybę skausmų (1 Timotiejui 6:9, 10, išnaša). Pats savo kailiu patyriau, kokie teisingi šitie žodžiai. Labai gailėjausi, kad taip gyvenau ir kad padariau tiek daug žalos ne tik sau, bet ir savo artimiesiems (Galatams 6:7). Sužinojęs, kokią meilę mums parodė Jehova ir jo Sūnus, ėmiau keistis – pradėjau mažiau galvoti apie save ir daugiau apie kitus; su žmona ir vaikais praleisdavome vis daugiau laiko.

 Įsiklausiau į Biblijos patarimą: „Tenebūna jūsų gyvenime godumo pinigams, pasitenkinkite tuo, ką turite“ (Hebrajams 13:5). Dabar mano sąžinė švari, atgavau vidinę ramybę. Patiriu tokį džiaugsmą, kokio anksčiau nebuvau patyręs. Mano santuoka sutvirtėjo, su žmona ir sūnumis tapome artimesni.

 Anksčiau maniau, kad turėdamas daug pinigų būsiu laimingas. Tačiau žvelgdamas atgal matau, kad noras praturtėti atnešė vien vargą ir bėdas. Pinigų daug neturime, bet įgijome tai, kas nepalyginti vertingiau, – draugystę su Dievu Jehova. Šlovinti jį drauge su visa šeima – tikra laimė.