Bruk yra Jehovos liudytoja ir gyvena Jungtinėse Valstijose. Siaučiant COVID-19 pandemijai ji gerąją naujieną skelbė laiškais ir kiekvieną savaitę nemažai jų parašydavo. Tačiau per pusantrų metų jai atsakė tik vienas žmogus – ir tas paprašė, kad daugiau nerašytų. Bruk buvo nusiminusi, nes atrodė, kad jos pastangos visiškai bevertės.

 Bet štai po kurio laiko jos bendratikė, vardu Kim, kuri dirba banke, papasakojo apie vieną pokalbį su savo klientu. Tas klientas pasakė Kim, kad nuo vienos Jehovos liudytojos gavo ranka rašytą laišką. Ogi, kaip paaiškėjo, tą laišką parašė Bruk! Kai kitą savaitę vėl atėjo į banką, vyriškis paklausė Kim, ar negalėtų prisijungti prie sueigų, vykstančių nuotoliniu būdu.

 Netrukus po šio įvykio kitas Jehovos liudytojas, vardu Deividas, papasakojo apie savo bendradarbį, kuris, pasirodo, irgi gavo laišką nuo Bruk. Tas bendradarbis buvo maloniai nustebintas, kad laiškas rašytas ranka. Jis pasakė: „Kaip būtų gerai, jei daugiau žmonių mokėtų parodyti tokį asmeninį dėmesį kitiems.“ Deividas turėjo progą daugiau pasikalbėti su tuo žmogumi ir pasiūlė jam mūsų leidinių. Šis mielai sutiko perskaityti.

 Mes, Jehovos liudytojai, suprantame, kad ne visada galime žinoti, kada mūsų pasėta sėkla sudygs (Mokytojo 11:5, 6). Tačiau tokie atvejai kaip šis padeda dar geriau suprasti, kokia svarbi yra mūsų krikščioniška tarnystė (1 Korintiečiams 3:6).