„Nebesekite šiuo pasauliu, bet visiškai pasikeiskite ir atnaujinkite savo protą, kad galėtumėte įsitikinti, kokia yra Dievo valia – kas gera, priimtina ir tobula“ (Romiečiams 12:2, „Naujojo pasaulio“ vertimas).

 „Nemėgdžiokite šio pasaulio, bet pasikeiskite, atnaujindami savo mąstymą, kad galėtumėte suvokti Dievo valią – kas gera, tinkama ir tobula“ (Romiečiams 12:2, Lietuvos Biblijos draugija, 1999).

 Tie, kas siekia Dievo draugystės, turi priešintis aplinkinių įtakai ir keistis į gera. Aišku, keistis Dievas nė vieno neverčia. Bet jei nuoširdžiai Dievą mylime ir esame įsitikinę, kad jo reikalavimai pagrįsti, protingi, duoti mūsų labui, – keistis norėsime (Izaijo 48:17).

 „Nebesekite šiuo pasauliu.“ Čia minimas „pasaulis“ – tai žmonių visuomenė, kurios vertybės, elgesys ir gyvensena neatitinka Dievo nustatytų normų ir jo mąstysenos (1 Jono 2:15–17). Pasaulis daro žmogui didelę įtaką, formuoja jo elgesį ir pažiūras. Jei krikščionis pasaulio įtakai nesipriešintų, ilgainiui jame imtų ryškėti neigiami asmenybės bruožai ir ydos, dėl kurių kentėtų jis pats ir pašlytų jo santykiai su Dievu (Efeziečiams 2:1–3; 4:17–19).

 „Visiškai pasikeiskite ir atnaujinkite savo protą.“ Svarbu ne tik priešintis kitų įtakai, bet ir keistis – išmokti kitaip mąstyti, valdyti savo emocijas. Graikiškas žodis, išverstas „visiškai pasikeiskite“, yra vartojamas kalbant apie absoliutų kokio nors dalyko pasikeitimą, pavyzdžiui, apie vikšro virtimą drugeliu. Taigi tie, kas nori tarnauti Dievui, turi visiškai pasikeisti, „apsivilkti naują žmogų“ (Efeziečiams 4:23, 24; Kolosiečiams 3:9, 10).

 „Kad galėtumėte įsitikinti, kokia yra Dievo valia – kas gera, priimtina ir tobula.“ Dievas nori, kad jo tarnų tikėjimas būtų tvirtai pagrįstas. Kiekvienam krikščioniui reikia įsitikinti, kad Dievo duoti dorovės principai yra teisingi ir kad jo nurodytas gyvenimo kelias pats geriausias. O kad tuo įsitikintų, jam būtina gilintis į Dievo Žodį ir tai, ką sužino, taikyti savo kasdieniame gyvenime (Psalmyno 34:8).

 Romiečiams 12 skyriuje kalbama, kaip krikščionis turi elgtis ir gyventi, kad jo tarnystė Dievui būtų priimtina. Tarnystė Dievui apima įvairias mūsų gyvenimo sritis; ji turi būti ne akla ar paremta emocijomis, o sąmoninga (Romiečiams 12:1, 3). Šiame skyriuje esame raginami ugdytis krikščioniškas dorybes. Taip pat čia randame praktiškų patarimų, kaip elgtis su kitais ir kaip reaguoti į mums padarytą skriaudą (Romiečiams 12:9–21).