„Dievas parodė mums savo meilę tuo, kad Kristus numirė už mus, nusidėjėlius“ (Romiečiams 5:8, „Naujojo pasaulio“ vertimas).

 „Dievas mums parodė savo meilę tuo, kad Kristus numirė už mus, kai tebebuvome nusidėjėliai“ (Romiečiams 5:8, Lietuvos Biblijos draugija, 1999).

 Jehova a siuntė į žemę savo Sūnų, Jėzų Kristų, atiduoti gyvybės už nuodėmingą žmoniją. Tuo jis parodė didžiulę meilę (Jono 3:16). Mes kasdien nusidedame Dievui – pasiduodame polinkiui mąstyti ir elgtis priešingai jo nustatytoms normoms (Kolosiečiams 1:21, 22). Vis dėlto Dievas mums, nusidėjėliams, suteikė galimybę atkurti gerus santykius su juo, – kaip rašoma Biblijoje, su juo mus sutaikė Jėzaus mirtis (Romiečiams 5:10). Dėl Jėzaus mirties galime turėti ne tik artimą ryšį su Dievu, bet ir viltį gyventi amžinai (Romiečiams 5:11; 1 Jono 4:9, 10).

 Šiuos žodžius apaštalas Paulius parašė krikščionims, gyvenusiems Romoje. 5 skyriuje jis kalba apie tai, kodėl krikščionys gali būti tikri, kad Dievo jiems suteikta viltis išsipildys (Romiečiams 5:1, 2). Ta viltis turi tvirtą pagrindą, ji nenuvils – Dievas tai garantavo iš didžios meilės atiduodamas savo Sūnų kaip auką už mus (Romiečiams 5:5, 6). Pirmasis žmogus, Adomas, sulaužė Dievo įsakymą, dėl to jo palikuoniai paveldi nuodėmę ir miršta (Romiečiams 5:12). O Jėzus, priešingai nei Adomas, savo Tėvui visada buvo klusnus (Romiečiams 5:19). Dėl jo klusnumo ir pasiaukojamos mirties Dievą mylintiems žmonėms atsivėrė galimybė gyventi amžinai (Romiečiams 5:21).