Gal neseniai palaidojai artimą draugą ar šeimos narį ir dėl to labai liūdi? Jeigu taip, šis straipsnis kaip tik tau.

Šiame straipsnyje:

•  Ar taip liūdėti normalu?

•  Kaip sau padėti?

•  Ką sako tavo bendraamžiai?

 Daugelis žmonių netektį išgyvena labai skaudžiai ir slogūs jausmai greit nepraeina.

 „Nėra nė dienos, kad nepagalvočiau apie senelį. Nors po jo mirties praėjo dveji metai, man vis dar sunku apie jį kalbėti be ašarų“ (Olivija).

 „Močiutė buvo mano didžioji palaikytoja. Turėjau užsibrėžusi daug tikslų, deja, ji taip ir nepamatė, kaip juos pasiekiau – nė vieno iš jų. Kai mano gyvenime įvyksta kas nors svarbaus, visada apima liūdesys, kad jos nėra šalia“ (Alison).

 Netekus artimojo žmogų gali užplūsti patys įvairiausi jausmai. Štai keli pavyzdžiai.

 „Kai mirė dėdė, mane ištiko šokas. Ir ta šoko būsena tęsėsi ilgą laiką. Tai buvo pirmas kartas, kai mirė man brangus žmogus. Jaučiausi taip, tarsi mane traukinys būtų pervažiavęs“ (Nadina).

 „Pykau ant senelio, nes būdamas gyvas mūsų neklausė ir nesirūpino savo sveikata“ (Karlas).

 „Mudvi su sese buvom vienintelės iš artimųjų, kurių seneliui mirštant nebuvo šalia. Jaučiausi kalta, kad neatsisveikinau su juo taip, kaip pridera“ (Adriana).

 „Viena pora, su kuria mūsų šeima labai artimai bendravo, žuvo avarijoje. Po to įvykio kiekvieną sykį, kai kas nors iš šeimos narių išeina iš namų, jaučiu baimę. Bijau, kad ir jis gali žūti“ (Džeredas).

 „Kai prieš trejus metus mirė mano močiutė, labai graužiausi, kad nepraleidau su ja daugiau laiko“ (Džuliana).

 Šokas, pyktis, kaltė, baimė, savigrauža yra visiškai normalūs jausmai netekus artimo žmogaus. Laikui bėgant šie jausmai ims po truputį slopti. Tačiau kaip sau padėti, kad tą sunkų laikotarpį ištverti būtų lengviau?

 Išsipasakok draugui. Biblijoje sakoma, kad tikras draugas yra „tarsi brolis, gimęs padėti nelaimėje“ (Patarlių 17:17). Apie savo jausmus pasikalbėk su žmogumi, kuriuo pasitiki, ir jis tikrai tave palaikys.

 „Liūdėti netekus artimojo – normalu. Galima liūdėti ir vienam, bet kyla pavojus, kad įstrigsi savo jausmuose ir bus sunku išsikapanoti. Todėl gerai turėti žmogų, su kuriuo gali pasikalbėti“ (Ivetė).

 Saugok gražius prisiminimus. Biblijoje pasakyta, kad „geras žmogus iš savo širdies gėrio turtų ima gera“ (Luko 6:45). Gražius prisiminimus apie žmogų gali užsirašyti dienoraštyje. Arba, pavyzdžiui, gali pasidaryti atsiminimų albumą.

 „Po draugo mirties nusprendžiau užsirašyti viską, ko iš jo išmokau. Nors draugo nebėra, jo pavyzdys man gyvas iki šiol. Rašymas padėjo ištverti netektį“ (Džefris).

 Rūpinkis savo sveikata. Labai svarbu judėti, valgyti pilnavertį maistą ir skirti pakankamai laiko poilsiui (Mokytojo 4:6).

 „Kai esi apimtas sielvarto, gali būti sunku mąstyti blaiviai. Bet vis tiek nepamiršk rūpintis savo sveikata. Valgyk, net jei nėra apetito, ir išsimiegok“ (Marija).

 Padėk kitiems. Biblijoje sakoma: „Didesnė laimė duoti negu imti“ (Apaštalų darbų 20:35).

 „Stenkis daryti gera kitiems, ypač tiems, kas irgi yra netekę brangaus žmogaus. Pamatysi, kad ne tu vienas, bet ir kiti išgyvena panašius jausmus“ (Karlosas).

 Išsakyk savo jausmus maldoje. Biblijoje Dievas pavadintas „maldos klausytoju“ (Psalmyno 65:2). Taip pat joje rašoma, kad „jis gydo tuos, kurių širdis sugniužusi, aptvarsto jų žaizdas“ (Psalmyno 147:3).

 „Paprašyk Jehovą, kad jis tave sustiprintų ir padrąsintų. Viena diena gali būti lengvesnė, kita sunkesnė, bet Jehova visada yra su mumis” (Džaneta).

 Atmink, kad viskam reikia laiko. Kiekvienas netektį išgyvena skirtingai. Pavyzdžiui, Biblijoje pasakojama, kad Jokūbas, gavęs žinią apie sūnaus mirtį, labai sielvartavo ir ilgai jo raudojo (Pradžios 37:35). Taigi visiškai normalu, jei liūdesys niekaip nepaleidžia ir tavęs.

 „Mano močiutės sesuo mirė prieš 15 metų, tačiau pamatau kokį nors vaizdą ir sugrįžta visi prisiminimai“ (Teilor).

 Gal kada buvai susilaužęs ranką ar koją? Iš pradžių turbūt labai skaudėjo ir reikėjo laiko, kad kaulas sugytų. Be to, tikriausiai klausei gydytojo duotų patarimų ir darei viską, kad pasveiktum greičiau.

 Netekus brangaus žmogaus, iš pradžių irgi labai skauda. Kad širdgėla kiek aprimtų, reikia laiko ir kantrybės. Taip pat verta įsiklausyti ir į kai kuriuos patarimus. Apsvarstyk, kurie šiame straipsnyje pateikti pasiūlymai tiktų tau, ir pabandyk juos pritaikyti.