Kasmet krikštijasi daugybė jaunuolių, užaugusių Jehovos liudytojų šeimose. Gal ir tu ketini žengti šį žingsnį? Jeigu taip, turi gerai suprasti, ką reiškia duoti Dievui pasiaukojimo įžadą ir kuo krikštas toks svarbus.

•  Kas yra krikštas?

•  Kas yra pasiaukojimo Dievui įžadas?

•  Kodėl krikštytis svarbu?

•  Ką sako tavo bendraamžiai?

•  Kai kurie klaidingi įsitikinimai

 Krikštu Biblijoje vadinamas visiškas žmogaus panardinimas vandenyje, ne koks pašlakstymas. Ir ši apeiga turi svarbią simbolinę reikšmę.

•   Panardinimas į vandenį reiškia, kad žmogus palieka senąjį gyvenimą, kai elgėsi kaip pačiam patinka.

•   Iškėlimas iš vandens reiškia naujo gyvenimo pradžią; nuo dabar žmogus yra pasiryžęs gyventi pagal Dievo valią.

 Krikštydamasis žmogus parodo, kad pripažįsta Jehovos teisę nustatyti, kas yra teisinga, o kas ne. Šiuo iškilmingu veiksmu jis paliudija, kad yra pasižadėjęs gyventi ir elgtis taip, kaip patinka Dievui.

 Pamąstyk. Kokie motyvai turėtų paskatinti tave paaukoti savo gyvenimą Jehovai ir krikštytis? (1 Jono 4:19; Apreiškimo 4:11)

 Prieš krikštą turėtum duoti Jehovai pasiaukojimo įžadą. Ką tai reiškia?

 Tai reiškia maldoje pasakyti Jehovai, kad pasižadi tarnauti jam amžinai ir visada daryti tai, kas jam patinka, net jei aplinkiniai elgtųsi kitaip arba susiklostytų labai sunkios aplinkybės.

 Krikštas yra viešas liudijimas, kad pasiaukojai Jehovai ir nuo dabar priklausai jam (Mato 16:24).

 Pamąstyk. Kaip pasikeis tavo gyvenimas tapus Jehovos tarnu? (Izaijo 48:17, 18; Hebrajams 11:6)

 Jėzus pasakė, kad visi jo sekėjai privalo krikštytis (Mato 28:19, 20). Biblijoje netgi rašoma, kad krikštas žmogų gelbsti (1 Petro 3:21).

 Vis dėlto žengti šį žingsnį turėtum iš meilės ir dėkingumo Jehovai. Koks yra deramas tarnystės Dievui motyvas, gražiai nusakyta vienoje psalmėje: „Kuo atsilyginsiu Jehovai už visa gera, ką dėl manęs yra padaręs? [...] Jehovos vardo šauksiuosi. Jehovai duotus įžadus tesėsiu“ (Psalmyno 116:12–14).

 Pamąstyk. Ką gera Jehova dėl tavęs yra padaręs ir kaip galėtum jam atsidėkoti? (Pakartoto Įstatymo 10:12, 13; Romiečiams 12:1)