Antikristas nėra koks nors vienas asmuo ar organizacija, nes Biblijoje sakoma, kad yra „daug antikristų“ (1 Jono 2:18). Žodis „antikristas“ yra kilęs iš graikiško žodžio, reiškiančio „prieš Kristų“ arba „vietoj Kristaus“. Antikristu galima laikyti bet ką, kam būdingi toliau nurodyti bruožai.

•   Neigia, kad Jėzus yra Kristus (Mesijas) arba kad jis – Dievo Sūnus (1 Jono 2:22).

•   Priešinasi Kristui – Dievo Pateptajam (Psalmyno 2:1, 2; Luko 11:23).

•   Apsimeta Kristumi (Mato 24:24).

•   Persekioja Kristaus sekėjus; o kas daroma jiems, Jėzaus požiūriu, daroma jam pačiam (Apaštalų darbų 9:5).

•   Tvirtina esąs krikščionis, nors iš tikrųjų savavaliauja ar apgaudinėja kitus (Mato 7:22, 23; 2 Korintiečiams 11:13).

 Be to, „antikristu“ Biblijoje vadinami ne tik pavieniai asmenys, turintys antikristams būdingų bruožų, bet ir jie visi drauge paėmus (2 Jono 7). Antikristas atsirado apaštalų laikais ir jis veikia iki šiol. Biblijoje apie tai buvo išpranašauta (1 Jono 4:3).

•   Jie skleidžia melagingas idėjas apie Jėzų (Mato 24:9, 11). Pavyzdžiui, tie, kas moko Trejybės arba kad Jėzus yra Visagalis Dievas, iš tiesų prieštarauja Jėzaus mokymams, nes jis yra pasakęs: „Tėvas už mane didesnis“ (Jono 14:28).

•   Antikristai atmeta Jėzaus mokymą, kaip veikia Dievo Karalystė. Pavyzdžiui, kai kurie religiniai vadovai teigia, kad Kristus vadovauja pasitelkęs žmonių vyriausybes. Tačiau toks mokymas prieštarauja šiems Jėzaus žodžiams: „Manoji karalystė nėra iš šio pasaulio“ (Jono 18:36).

•   Jie vadina Jėzų savo Viešpačiu, bet nesilaiko jo įsakų, įskaitant nurodymą skelbti gerąją naujieną apie Karalystę (Mato 28:19, 20; Luko 6:46; Apaštalų darbų 10:42).