Biblija moko, kad nevaldomas pyktis pridaro daug žalos – tiek asmeniui, kuris pyksta, tiek aplinkiniams (Patarlių 29:22). Nors kartais pyktis yra pateisinamas, Biblijoje sakoma, kad žmonės, kuriems vis pasireiškia „pykčio proveržiai“, negaus amžino gyvenimo (Galatams 5:19–21). Biblijoje užrašyti principai gali padėti pyktį suvaldyti.

•  Ar pykti visada blogai?

•  Kada pykti yra blogai?

•  Kaip pyktį valdyti?

•  Biblijos eilutės apie pyktį

 Ne. Kai kuriais atvejais pyktis gali būti pateisinamas. Pavyzdžiui, teisų vyrą Nehemiją „apėmė didelis pyktis“ sužinojus, jog kai kurie jo tautiečiai yra engiami (Nehemijo 5:6).

 Kartais pyksta ir Dievas. Štai sykį, kai jo tauta izraelitai sulaužė įsipareigojimą garbinti tik jį ir ėmė lenktis netikriems dievams, Dievas „užsidegė pykčiu“ (Teisėjų 2:13, 14). Vis dėlto pyktis nėra pagrindinė Dievo Jehovos savybė. Jei jis pyksta, vadinasi, tam yra rimta priežastis. Be to, Dievas pyktį suvaldo (Išėjimo 34:6; Izaijo 48:9).

 Tada, kai pyktis yra nevaldomas arba kai pykti nėra pagrindo. Toks pyktis būdingas netobuliems žmonėms. Pavyzdžiui:

•   Kainas „buvo labai piktas“, kai Dievas atmetė jo auką. Kainas leido pykčiui jį užvaldyti – iš didelio įniršio jis net nužudė savo brolį (Pradžios 4:3–8).

•   Pranašas Jona „buvo įširdęs“, kai Dievas pasigailėjo Ninevės gyventojų. Dievas pataisė Jonos mąstyseną ir pasakė, kad vyrui nedera taip širsti ir kad jis turėtų būti atlaidus atgailaujantiems nusidėjėliams (Jonos 3:10–4:1, 4, 11). a

 Šie pavyzdžiai rodo, kad pasidavęs pykčiui žmogus nedaro to, kas teisu Dievo akyse (Jokūbo 1:20).

•   Atminkite, prie ko priveda nevaldomas pyktis. Kai kurie mano, kad išliedami pyktį parodo stiprybę. Bet iš tikrųjų nesugebėjimas tvardytis yra rimta silpnybė. „Kaip atviras miestas be apsaugos yra žmogus, kuriam trūksta savitvardos“ (Patarlių 25:28; 29:11). Jei mokomės pyktį suvaldyti, parodome, kad turime vidinės tvirtybės ir įžvalgos (Patarlių 14:29). Biblijoje rašoma: „Lėtas pykti yra geresnis už galiūną“ (Patarlių 16:32, K. Burbulio vertimas).

•   Tramdykite pyktį, kol nepadarėte ko nors, dėl ko vėliau gailėtumėtės. Psalmyno 37:8 sakoma: „Susilaikyk nuo įniršio, atsisakyk pykčio, neapmaudauk, nes tai tik į pikta veda.“ Ši eilutė mus pamoko, kad net ir supykę turime stengtis pykčio atsisakyti, antraip pasielgsime nederamai. Efeziečiams 4:26 rašoma: „Rūstaukite, vis dėlto nenusidėkite.“

•   Jei įmanoma, pastebėjęs, kad kyla pyktis, pasišalinkite. „Kivirčo pradžia – kaip užtvankos atidarymas; todėl ginčą užgniaužk dar jam neprasidėjus“ (Patarlių 17:14). Tiesa, išmintinga nesutarimus spręsti kuo greičiau. Bet kad reikalą aptartumėte gražiai, tiek jums, tiek kitam asmeniui galbūt pirmiau reikia nusiraminti.

•   Išsiaiškinkite faktus. „Sumanus žmogus negreitas pykti“, – sakoma Patarlių 19:11. Prieš padarant išvadą protinga sužinoti visus faktus. Jei įdėmiai įsigilinsime į reikalą iš visų pusių, tikriausiai neskubėsime supykti (Jokūbo 1:19).

•   Prašykite Dievą ramybės. Pasimeldęs galite sulaukti „Dievo ramybės, pranokstančios visokį supratimą“ (Filipiečiams 4:7). Malda yra vienas pagrindinių būdų gauti šventosios dvasios. Ta dvasia ugdo mumyse gražias savybes, pavyzdžiui, ramybę, kantrybę, susivaldymą (Luko 11:13; Galatams 5:22, 23).

•   Išmintingai rinkitės draugus. Esame linkę supanašėti su žmonėmis, su kuriais bendraujame (Patarlių 13:20; 1 Korintiečiams 15:33). Biblija įspėja: „Nesibičiuliauk su piktu žmogumi ir nebendrauk su karštakošiu.“ Kodėl? „Kad kartais neišmoktum jų elgesio ir neįpultum į spąstus“ (Patarlių 22:24, 25).