Tvanas – tikras įvykis. Dievas juo sunaikino nedorus žmones, bet prieš tai Nojui liepė pastatyti laivą, kad išsigelbėtų geri žmonės ir gyvūnai (Pradžios 6:11–20). Galime neabejoti, jog tvanas iš tiesų įvyko, nes apie jį rašoma Dievo įkvėptoje knygoje – Biblijoje (2 Timotiejui 3:16).

•  Tiesa ar mitas?

•  Kodėl įvyko tvanas?

•  Ar žmonės žinojo, kad artinasi tvanas?

•  Kaip atrodė Nojaus laivas?

•  Kiek laiko Nojus statė laivą?

•  Legendos apie didelį tvaną

 Iš Biblijos sužinome, kad Nojus iš tikrųjų gyveno ir kad tvanas – nepramanytas įvykis.

•   Biblijos rašytojai tikėjo, kad Nojus buvo realus asmuo. Ezra ir Lukas, pasižymėję kruopščiu istorijos tyrinėjimu, Nojų įtraukė į Izraelio tautos genealoginius sąrašus (1 Metraščių 1:4; Luko 3:36). Evangelistai Matas ir Lukas užrašė tai, ką Jėzus kalbėjo apie Nojų ir tvaną (Mato 24:37–39; Luko 17:26, 27).

   Be to, pranašas Ezechielis ir apaštalas Paulius minėjo Nojų kaip tikėjimo ir teisumo pavyzdį (Ezechielio 14:14, 20; Hebrajams 11:7). Ar būtų tie rašytojai sektinu pavyzdžiu laikę mitinį personažą? Aišku, Nojumi ir kitais tvirto tikėjimo žmonėmis galime sekti todėl, kad jie buvo realūs asmenys (Hebrajams 12:1; Jokūbo 5:17).

•   Biblijoje apie tvaną pateikta konkrečių detalių. Tas pasakojimas nepradedamas žodžiais „seniai seniai“ kaip daugelis pasakų. Priešingai, kai joje minimi su tvanu susiję įvykiai, nurodomi metai, mėnuo ir diena (Pradžios 7:11; 8:4, 13, 14). Taip pat iš Biblijos sužinome tikslius Nojaus pastatyto laivo matmenis (Pradžios 6:15). Visos šios detalės rodo, kad joje apie tvaną kalbama kaip apie tikrą, o ne išgalvotą įvykį.

 Biblijoje rašoma, jog prieš tvaną „žmonės žemėje [buvo] labai nedori“ (Pradžios 6:5). „Žemė Dievo akivaizdoje buvo sugedusi“, joje klestėjo smurtas ir seksualinis amoralumas (Pradžios 6:11; Judo 6, 7).

 Biblija atskleidžia, jog daugiausia dėl tokios padėties buvo kalti piktieji angelai, kurie paliko dangų, kad galėtų lytiškai santykiauti su moterimis. Tų angelų palikuoniai buvo smurtingi milžinai; jie kėlė siaubą žmonėms (Pradžios 6:1, 2, 4). Dievas nusprendė pašalinti iš žemės nedorėlius ir leisti geriems žmonėms viską pradėti iš naujo (Pradžios 6:6, 7, 17).

 Taip. Dievas pasakė Nojui, ką yra nutaręs padaryti, ir liepė jam statyti laivą, kuriame išsigelbėtų jo šeima ir gyvūnai (Pradžios 6:13, 14; 7:1–4). Nojus kalbėjo žmonėms apie artėjantį sunaikinimą, bet jie jo perspėjimų nepaisė (2 Petro 2:5). Biblijoje sakoma: „Jie nesusimąstė, iki užėjo tvanas ir visus nusinešė“ (Mato 24:37–39).

 Tai buvo didžiulė keturkampė skrynia, apie 133 metrų ilgio, 22 metrų pločio ir 13 metrų aukščio. a Laivas buvo pastatytas iš sakingo medžio, apglaistytas derva iš vidaus ir iš lauko. Jame buvo trys aukštai, arba deniai, daug pertvarų, durys šone, o pastogėje – atvira anga šviesai. Stogas tikriausiai buvo dvišlaitis, su nedideliu nuolydžiu vandeniui nutekėti (Pradžios 6:14–16).

 Kiek truko laivo statyba, Biblijoje tiksliai nepasakyta, bet atrodo, kad ne vieną dešimtmetį. Nojui buvo per 500 metų, kai jam gimė pirmas sūnus, ir 600 metų, kai užėjo tvanas (Pradžios 5:32; 7:6). b

 Nurodymą statyti laivą Dievas davė, kai trys Nojaus sūnūs jau buvo užaugę ir vedę, vadinasi, po pirmo sūnaus gimimo galėjo būti praėję 50–60 metų (Pradžios 6:14, 18). Remiantis tokia prielaida, logiška manyti, jog laivą Nojus statė kokius 40–50 metų.