Kad drugelis galėtų pradėti skristi, pirma turi sušildyti saulėje savo raumenis. Įdomu, kad debesuotomis dienomis kopūstinis baltukas pakyla greičiau už kitus drugelius. Kokia jo paslaptis?

 Pamąstykite. Prieš pakildami į orą daugelio rūšių drugeliai šildosi suglaudę sparnus arba išskleidę juos horizontaliai. O kopūstinis baltukas sparnus laiko V formos padėtyje. Tyrimai rodo, jog tokia padėtis, kai kiekvienas sparnas pasviręs 17 laipsnių kampu nuo vertikalės, yra optimaliausia: tada saulės spinduliai tiesiogiai šildo skridimui reikalingus krūtinės raumenis.

 Anglijoje Ekseterio universiteto mokslininkai, kopijuodami drugelio sparnų V formos padėtį, atliko tyrimus su saulės baterijomis – siekė išsiaiškinti, ar taip padidėtų jų efektyvumas. Paaiškėjo, kad pagaminamos energijos kiekis išaugo beveik 50 procentų.

 Mokslininkai pastebėjo, kad drugelio sparno paviršius gerai atspindi šviesą. Atkartodami V formos sparnų padėtį ir šviesą atspindinčią jų struktūrą, mokslininkai sukūrė lengvesnes ir efektyvesnes saulės baterijas. Šie rezultatai tyrėjų grupės narį profesorių Ričardą Ffrenč Konstantą paskatino kopūstinį baltuką pavadinti „saulės energijos surinkimo ekspertu“.

 Ką manote? Ar kopūstinis baltukas išmoko sparnus laikyti V formos padėtyje vykstant evoliucijai? O gal taip buvo sukurta?