2 Karalių 24:1–20
24 Jehojakimui karaliaujant, į kraštą įsiveržė Babilono karalius Nebukadnecaras,+ ir Jehojakimas tapo jo tarnu, tačiau, trejiems metams praėjus, prieš jį sukilo.
2 Tada Jehova į Judą ėmė siųsti plėšikų gaujas – chaldėjų,+ sirų, moabitų ir amonitų. Vis siuntė juos, kad kraštas būtų sunaikintas ir kad išsipildytų žodis, kurį Jehova buvo paskelbęs+ per savo tarnus pranašus.
3 Nelaimės užgriuvo kraštą dėl to, kad Jehova buvo nusprendęs pašalinti Judo žmones iš savo akivaizdos+ už visas Manaso nuodėmes+
4 ir už nekaltą kraują, kurį tas buvo praliejęs.+ Jeruzalę Manasas buvo užtvindęs nekaltųjų krauju, ir Jehova nebenorėjo atleisti.+
5 Daugiau apie Jehojakimą – visa, ką jis nuveikė, – argi neparašyta Judo karalių metraščių knygoje?+
6 Paskui Jehojakimas atgulė prie savo protėvių+ ir vietoj jo ėmė karaliauti jo sūnus Jehojachinas.
7 Egipto valdovas nebesiryžo leistis iš savo krašto į žygius, nes Babilono karalius buvo atėmęs visa, kas Egipto valdovui priklausė+ nuo Egipto sausvagės*+ iki Eufrato upės.+
8 Karaliumi Jehojachinas+ tapo būdamas aštuoniolikos ir Jeruzalėje karaliavo tris mėnesius.+ Jo motina buvo Jeruzalės gyventojo Elnatano duktė Nehušta.
9 Kaip ir jo tėvas, Jehojachinas darė, kas nedora Jehovos akyse.
10 Tuo tarpu Babilono karaliaus Nebukadnecaro kariuomenė atžygiavo prieš Jeruzalę, ir miestas buvo apgultas.+
11 Kariuomenei surengus apgulą, prie miesto atvyko ir pats Babilono karalius Nebukadnecaras.
12 Judo karalius Jehojachinas drauge su savo motina, tarnais, didžiūnais ir dvariškiais+ Babilono karaliui pasidavė.+ Babilono karalius į nelaisvę jį paėmė aštuntais savo valdymo metais.+
13 Jis išgabeno visus turtus iš Jehovos Namų ir iš karaliaus rūmų,+ sukapojo visus auksinius reikmenis, kuriuos Jehovos šventyklai buvo padaręs Izraelio karalius Saliamonas.+ Įvyko taip, kaip buvo sakęs Jehova.
14 Į tremtį Babilono karalius išvarė visą Jeruzalę, visus didžiūnus,+ visus narsius karius, visus amatininkus ir kalvius*+ – ištrėmė 10 000 žmonių. Krašte pasiliko tik vargingiausi gyventojai.+
15 Į Babiloną paėmė ir Jehojachiną,+ taip pat karaliaus motiną, karaliaus žmonas, dvariškius ir krašto diduomenę, ištrėmė juos iš Jeruzalės į Babiloną.
16 Karių, kuriuos Babilono karalius ištrėmė į Babiloną, iš viso buvo 7000, amatininkų ir kalvių – 1000. Visi jie buvo narsūs vyrai, prityrę kovotojai.
17 O karaliumi vietoj Jehojachino Babilono karalius paskyrė jo dėdę Mataniją ir pervadino jį Zedekiju.+
18 Karaliumi Zedekijas tapo būdamas dvidešimt vienų ir Jeruzalėje karaliavo 11 metų. Jo motina buvo libniečio Jeremijo duktė Hamutalė.+
19 Zedekijas darė, kas nedora Jehovos akyse, kaip ir Jehojakimas.+
20 Jeruzalėje ir Jude visa tai įvyko dėl to, kad Jehova buvo užsirūstinęs – taip užsirūstinęs, kad galiausiai pašalino tautą sau iš akių.+ Zedekijas prieš Babilono karalių sukilo.+