2 Korintiečiams 7:1–16
7 Todėl, mylimieji, turėdami tokius pažadus,+ atsikratykime visko, kas teršia mūsų kūną ir dvasią,+ ir su Dievo baime siekime tobulo šventumo.
2 Priimkite mus į savo širdis!+ Mes nė vieno nenuskriaudėme, nė vieno nesužlugdėme, nė vieno neišnaudojome.+
3 Tai kalbu ne tam, kad jus pasmerkčiau. Juk, kaip jau sakiau, esate mūsų širdyse – ar mirštame, ar gyvename.
4 Galiu jums kalbėti visiškai drąsiai, galiu labai jumis didžiuotis. Esu kupinas paguodos ir pertekęs džiaugsmo visuose mūsų varguose.+
5 Kai atvykome į Makedoniją,+ neturėjome jokio atilsio, buvome visaip varginami: iš išorės – priešiškumo, viduje – nerimo.
6 Tačiau Dievas, guodžiantis prislėgtuosius,+ paguodė mus Tito apsilankymu.
7 Ir ne vien jo apsilankymu, bet ir paguoda, kurią pats Titas gavo atvykęs pas jus. Mat jis mums pranešė, kaip jūs manęs ilgitės, kokie susikrimtę esate, kokie susirūpinę dėl manęs; taigi aš dar labiau nudžiugau.
8 Jeigu savo laišku jus nuliūdinau,+ dėl to nesigailiu. Jei iš pradžių ir gailėjausi (matau, kad tas laiškas, nors ir neilgam, jus nuliūdino),
9 tai dabar džiaugiuosi – ne dėl to, kad buvote nuliūdinti, o kad liūdesys paskatino jus atgailauti. Jūsų liūdesys dievobaimingas, taigi mes nė kiek jums nepakenkėme.
10 Mat dievobaimingas liūdesys skatina atgailauti, ir tai veda į išgelbėjimą; dėl jo gailėtis neteks.+ O pasauliui būdingas liūdesys veda į mirtį.
11 Ir štai, kokį sujudimą tas dievobaimingas liūdesys jumyse sukėlė! Kokį norą apsivalyti, kokį pasipiktinimą, baimę, troškimą ir ryžtą ištaisyti negerovę!+ Dėl to reikalo jūs visais atžvilgiais pasirodėte esą tyri*.
12 O rašiau jums ne dėl neteisybę padariusio+ ir ne dėl neteisybę patyrusio. Rašiau, kad Dievo akivaizdoje paaiškėtų, kaip nuoširdžiai norite mūsų klausyti.
13 Štai kas mus paguodė.
Ir ne tik tai. Dar labiau mus nudžiugino Tito džiaugsmas, nes jūs visi pakėlėte jam dvasią.
14 Taigi man nereikėjo gėdytis, kad buvau Titui jus pagyręs, nes tai, dėl ko jam gyrėme jus, pasirodė esanti tiesa – lygiai kaip ir visa, ką jums sakėme.
15 Jūs tapote jam labai brangūs, mat jis prisimena jūsų klusnumą+ ir su kokia pagarba jį priėmėte*.
16 Džiaugiuosi, kad galiu jumis visiškai pasitikėti*.
Išnašos
^ Arba „nekalti“.
^ Pažod. „ir kaip priėmėte jį su baime ir drebėdami“.
^ Arba galbūt „galiu būti drąsus dėl jūsų“.
