2 Metraščių 35:1–27
35 Jeruzalėje Jehovos garbei Jošijas surengė Paschos šventę,+ ir pirmo mėnesio keturioliktą dieną+ buvo papjauta Paschos auka.+
2 Jis sugrąžino kunigus į jų tarnystę ir drąsino juos, kad eitų savo pareigas Jehovos Namuose.+
3 Levitams, kurie Jehovai buvo šventi, kurie mokė visą Izraelį Dievo Įstatymo,+ karalius kalbėjo: „Šventąją Skrynią padėkite Namuose, kuriuos pastatė Izraelio karaliaus Dovydo sūnus Saliamonas.+ Ant pečių jos daugiau nebenešiosite.+ Tarnaukite Jehovai, savo Dievui, ir jo tautai Izraeliui!
4 Laikydamiesi to, ką Izraelio karalius Dovydas ir jo sūnus Saliamonas yra parašę, pasiruoškite tarnauti pagal savo kilčių ir skyrių tvarką.+
5 Sustokite šventykloje kiltimis taip, kad kiekvienai jūsų brolių, jūsų tautiečių, kilčiai tektų po grupelę levitų.
6 Papjaukite Paschos auką,+ apsivalykite* ir paruoškite viską savo broliams, kaip Jehova yra liepęs per Mozę.“
7 Iš savo kaimenių, iš savo paties turto, karalius Jošijas dovanojo visiems susirinkusiems gyvulių+ – 30 000 avinėlių bei ožiukų Paschos aukai ir 3000 jaučių.
8 Jo pareigūnai irgi davė dovanų kunigams, levitams ir kitiems žmonėms – geros valios auką. Hilkijas,+ Zacharijas ir Jehielis, Dievo Namų vyriausieji, davė kunigams 2600 avinėlių bei ožiukų Paschos aukai, taip pat 300 jaučių.
9 Konanijas su savo broliais Šemaja ir Netaneliu, o sykiu su jais ir Hašabijas, Jejelis ir Jehozabadas, levitų vyriausieji, padovanojo levitams 5000 avinėlių bei ožiukų Paschos aukai ir 500 jaučių.
10 Galiausiai viskas buvo suruošta; kunigai užėmė savo vietas ir levitai sustojo savo kiltimis,+ kaip karalius buvo įsakęs.
11 Tada jie ėmė pjauti Paschos aukas.+ Kunigai šlakstė kraują, kurį jiems paduodavo,+ o levitai dyrė kailį.+
12 Jie suruošė ir išdalijo tautos kiltims deginamąsias aukas, kad atnašautų Jehovai, kaip nurodyta Mozės knygoje; tą patį padarė ir su jaučiais.
13 Paschos auką iškepė ant ugnies,+ o kitas šventas aukas paruošė puoduose, katiluose ir kaistuvuose ir skubiai patiekė žmonėms.
14 Paskui levitai paruošė Paschos auką sau ir kunigams, nes kunigai, Aarono palikuoniai, deginamąsias aukas ir riebiąsias aukų dalis atnašavo iki pat išnaktų. Taigi levitai viską paruošė tiek sau, tiek kunigams – Aarono palikuoniams.
15 Giesmininkai, Asafo+ sūnūs, stovėjo savo vietose, kaip buvo prisakę Dovydas,+ Asafas,+ Hemanas ir karaliaus regėtojas Jedutūnas,+ o vartų sargai budėjo prie visų vartų.+ Nuo tarnybos atsitraukti jiems nereikėjo, nes jų broliai levitai viską jiems suruošė.
16 Taigi, kaip karalius Jošijas ir buvo liepęs, tą dieną viskas buvo suruošta, kad žmonės galėtų Jehovos garbei švęsti Paschą+ ir atnašauti ant Jehovos aukuro deginamąsias aukas.+
17 Izraelitai tąkart susirinkę šventė Paschą ir po to dar septynias dienas – Neraugintos duonos šventę.+
18 Šitaip Paschos Izraelyje nebuvo švęsta nuo pranašo Samuelio laikų. Joks Izraelio karalius nebuvo surengęs tokios Paschos, kokią tąkart šventė Jošijas,+ kunigai, levitai, Judo ir Izraelio žmonės, suėję draugėn, ir Jeruzalės gyventojai.
19 Šią Paschą šventė aštuonioliktais Jošijo karaliavimo metais.
20 Po viso šito, kai Jošijas jau buvo atnaujinęs šventyklą, Egipto valdovas Nekojas+ traukė į karo žygį prie Eufrato, į Karkemišą. Jošijas išžygiavo prieš jį,+
21 ir Nekojas siuntė pasiuntinius jam pasakyti: „Ko tau iš manęs reikia,* Judo karaliau? Ne su tavimi kariauti žygiuoju, kariausiu su kita karalyste, ir Dievas ragina mane paskubėti. Sakau tavo paties labui: neik prieš Dievą, nes jis tave sunaikins. Dievas mano pusėje.“
22 Tačiau Jošijas buvo nesukalbamas – Nekojo žodžių nepaklausė, nors tai buvo žodžiai iš paties Dievo lūpų. Persirengęs, kad jo neatpažintų,+ Jošijas išsiruošė į mūšį, atžygiavo susiremti su Nekoju į Megido lygumą.+
23 Lankininkai karalių Jošiją pašovė. Karalius paprašė tarnų: „Vežkite mane iš čia, aš sunkiai sužeistas.“
24 Tarnai iškėlė jį iš vežimo ir, įsodinę į antrą kovos vežimą, nugabeno į Jeruzalę. Jošijas mirė ir buvo palaidotas savo protėvių kapuose;+ jo gedėjo visas Judas ir Jeruzalė.
25 Jeremijas+ sudėjo raudą apie Jošiją, ir visi giesmininkai bei giesmininkės+ tebemini Jošiją savo raudose. Izraelyje buvo įvestas paprotys raudoti tas raudas; jos įtrauktos į raudų rinkinį.
26 Daugiau apie Jošiją – kokių ištikimosios meilės darbų jis padarė, laikydamasis Jehovos Įstatymo,
27 ir visa, ką jis nuveikė, nuo pradžios iki pabaigos, – parašyta Izraelio ir Judo karalių knygoje.+
