Išėjimo 7:1–25
7 Jehova Mozei pasakė: „Štai padariau tave Dievu faraonui, o Aaronas, tavo brolis, bus tavo pranašas.+
2 Tu perduosi savo broliui Aaronui visa, ką tau įsakysiu, o jis kalbės faraonui, ir galiausiai šis išleis izraelitus iš savo šalies.
3 Aš leisiu faraono širdžiai užkietėti*+ ir padarysiu daug ženklų ir stebuklų Egipto šalyje.+
4 Faraonas tavęs neklausys, tačiau aš uždėsiu ranką ant Egipto, bausiu jį sunkiomis bausmėmis ir išvesiu savo būrius, savąją tautą Izraelį, iš Egipto krašto.+
5 Kai pakelsiu ranką prieš Egiptą ir išvesiu iš ten izraelitus, egiptiečiai sužinos, kad aš esu Jehova.“+
6 Mozė su Aaronu padarė visa, ką Jehova jiems įsakė. Viską jie taip ir padarė.
7 Kai jiedu nuėjo kalbėtis su faraonu, Mozei buvo 80 metų, o Aaronui – 83.+
8 Jehova kalbėjo Mozei ir Aaronui:
9 „Jeigu faraonas jums sakytų: ‘Padarykite stebuklą’, tada paliepk Aaronui: ‘Imk savo lazdą ir mesk ją žemėn faraono akivaizdoje.’ Ji pavirs didele gyvate.“+
10 Taigi Mozė su Aaronu nuėjo pas faraoną ir viską padarė taip, kaip Jehova nurodė. Aaronas metė lazdą faraono ir jo tarnų akivaizdoje, ir ši pavirto didele gyvate.
11 Tada faraonas susikvietė savo išminčius ir kerėtojus. Tie Egipto žyniai+ savo kerais padarė tą patį+ –
12 metė kiekvienas savo lazdą žemėn, ir jos pavirto didelėmis gyvatėmis. Tačiau Aarono lazda surijo jų lazdas.
13 Vis dėlto faraono širdis liko kieta,+ faraonas jų neklausė, kaip Jehova ir buvo sakęs.
14 Jehova Mozei tarė: „Faraono širdis nepalenkiama,+ jis nė nemano žmonių išleisti.
15 Rytą vėl eik pas faraoną. Pasiėmęs lazdą, kuri buvo pavirtusi gyvate,+ atsistok Nilo pakrantėje ir tenai jo palauk – jis ateis prie vandens.
16 Tada faraonui sakyk: ‘Jehova, hebrajų Dievas, siuntė mane tau pasakyti:+ „Išleisk mano tautą, kad galėtų dykumoje mane pagarbinti.“ Bet tu iki šiol nepaklausei.
17 Todėl Jehova sako: „Štai kaip sužinosi, kad aš esu Jehova:+ šia lazda suduosiu per Nilo upės vandenį, ir jis pavirs krauju.
18 Žuvys Nilo vandenyse išgaiš, ir upė pradės dvokti. Egiptiečiai nebegalės gerti Nilo vandens.“’“
19 Taigi Jehova paliepė Mozei: „Sakyk Aaronui: ‘Imk savo lazdą ir ištiesk ranką virš Egipto vandenų+ – upių, kanalų, pelkių+ ir visų tvenkinių, – kad jie pavirstų krauju.’ Vanduo pavirs krauju visoje Egipto žemėje, net mediniuose ir akmeniniuose induose.“
20 Kaip Jehova įsakė, taip Mozė su Aaronu ir padarė. Aaronas pakėlė lazdą, sudavė per Nilo vandenis faraono ir jo tarnų akivaizdoje, ir visas upės vanduo pavirto krauju.+
21 Žuvys upėje išgaišo+ ir upė pradėjo dvokti. Egiptiečiai nebegalėjo Nilo vandens gerti.+ Vanduo visame Egipto krašte pavirto krauju.
22 Tačiau Egipto žyniai savo paslaptingais kerais padarė tą patį+ ir faraono širdis liko užkietėjusi. Kaip Jehova ir buvo sakęs, Mozės ir Aarono jis neklausė.+
23 Faraonas grįžo į namus; jis nekreipė į tai jokio dėmesio.
24 Kadangi Nilo vandens gerti negalėjo, egiptiečiai geriamo vandens ieškojo kasinėdami palei upę.
25 Nuo tada, kai Jehova siuntė šią negandą, praėjo septynios dienos.
Išnašos
^ Arba „užkietinsiu faraono širdį“.
