Pradžios 48:1–22
48 Kuriam laikui praėjus, Juozapui buvo pranešta: „Tavo tėvas silpsta.“ Pasikvietęs abu savo sūnus, Manasą ir Efraimą,+ Juozapas pas jį nuėjo.
2 Išgirdęs, kad atėjo jo sūnus Juozapas, Jokūbas sukaupė jėgas ir atsisėdo lovoje.
3 Juozapui jis tarė:
„Visagalis Dievas pasirodė man Kanaano krašte prie Lūzo ir mane palaimino.+
4 Jis man kalbėjo: ‘Aš padarysiu tave vaisingą, pagausinsiu tavo palikuonius ir iš tavęs kils gausinga bendruomenė.+ Atiduosiu šį kraštą tavo palikuoniams kaip amžiną paveldą.’+
5 Todėl abu tavo sūnūs, kurie tau gimė Egipte dar prieš man pas tave atkeliaujant, yra mano.+ Efraimas ir Manasas bus mano, lygiai kaip Rubenas ir Simeonas yra mano.+
6 Tik po jų gimę vaikai priklausys tau. O paveldas, kuris teks tiems vaikams, vadinsis tų dviejų brolių vardais.+
7 Man grįžtant iš Padano, dar likus geram kelio galui iki Efratos,+ Kanaano žemėje numirė manoji Rachelė.+ Ten pat, netoli kelio į Efratą, tai yra Betliejų,+ ją ir palaidojau.“
8 Pamatęs Juozapo sūnus, Izraelis paklausė: „O kas jie tokie?“ –
9 „Mano sūnūs, kuriuos Dievas man davė šiame krašte“,+ – atsakė Juozapas tėvui. „Būk malonus, atvesk juos prie manęs, – paprašė Jokūbas. – Noriu abu palaiminti.“+
10 Izraelio akys nuo senatvės jau buvo aptemusios, jis vos bematė. Juozapas atvedė sūnus prie tėvo. Šis pabučiavo juos, apkabino
11 ir Juozapui tarė: „Nebesitikėjau išvysti tavo veido,+ o Dievas štai leido man pamatyti ir tavo vaikus.“
12 Juozapas patraukė sūnus nuo tėvo* ir nusilenkė iki pat žemės.
13 Paėmęs Efraimą+ savo dešine, kad būtų Izraeliui iš kairės, ir Manasą+ – kaire, kad būtų Izraeliui iš dešinės, Juozapas privedė sūnus prie tėvo.
14 Tačiau Izraelis savo dešinę uždėjo ant galvos Efraimui, nors šis buvo jaunesnis, o kairę – Manasui. Jis taip padarė tyčia, nors ir žinojo, kad Manasas yra pirmagimis.+
15 Izraelis palaimino Juozapą tokiais žodžiais:+
„Dievas, kurio keliais ėjo mano tėvai Abraomas ir Izaokas,+Dievas, kuris ganė mane visą mano gyvenimą, iki pat šios dienos,+
16 kuris per angelą gelbėjo mane iš visokių vargų,+ telaimina tavo berniukus.+
Tesivadina jie mano vardu ir mano tėvų Abraomo ir Izaoko vardu.
Teišauga jie į didelę daugybę žemėje.“+
17 Juozapui nepatiko, kad tėvas dešinę uždėjo ant Efraimo galvos. Tad jis norėjo perkelti tėvo ranką nuo Efraimo galvos ant Manaso.
18 Tėvui jis sakė: „Ne ne, mano tėve. Pirmagimis yra šitas,+ uždėk dešinę jam ant galvos.“
19 Tačiau Izraelis nesutiko. „Žinau, mano sūnau, žinau, – sakė jis. – Šitas irgi taps tauta, irgi bus didis. Vis dėlto jaunėlis jo brolis bus didesnis,+ jo palikuoniai skaičiumi prilygs ištisoms tautoms*.“+
20 Ir jis tą dieną juos laimino:+
„Teminės jūsų vardą izraelitai tardami palaiminimą ir tesakys:‘Tepadaro Dievas tave tokį, kaip Efraimas ir Manasas.’“
Taigi Jokūbas iškėlė Efraimą aukščiau už Manasą.
21 Paskui Izraelis Juozapui kalbėjo: „Kaip matai, aš mirštu,+ bet Dievas bus su jumis ir sugrąžins jus į protėvių žemę.+
22 O tau žemės aš skiriu viena dalimi* daugiau nei tavo broliams. Atiduodu tau dalį, kurią kalaviju ir lanku atkovojau iš amoritų.“
Išnašos
^ Pažod. „nuo Izraelio kelių“.
^ Pažod. „jo sėkla taps visybe tautų“.
^ Arba „viena ketera“. Pažod. „vienu petimi“.
