Skaičių 11:1–35
11 Bet štai žmonės Jehovos akivaizdoje nepatenkinti ėmė skųstis. Girdėdamas jų skundus, Jehova užsidegė pykčiu. Tada plykstelėjo Jehovos ugnis ir prarijo kai kuriuos stovyklos pakraštyje.
2 Žmonės pradėjo šauktis Mozės. Mozė maldavo Jehovą+ ir ugnis užgeso.
3 Ta vieta buvo pavadinta Tabera*, nes ten juos prarijo Jehovos ugnis.+
4 Tarp kitataučių,+ keliaujančių su izraelitais, kilo visokių užgaidų.+ Iš paskos ėmė verkšlenti ir izraelitai: „Kas duos mums mėsos?+
5 Prisimename, kaip dykai valgėme žuvį Egipte, taip pat agurkus, arbūzus, porus, svogūnus, česnakus!+
6 O dabar mes tokie išsekę! Nieko kito nematome, tik tą maną!“+
7 Mana+ buvo panaši į kalendros sėklas,+ į miramedžio sakus.
8 Žmonės išėję jos prisirinkdavo, paskui, sumalę girnomis ar sutrynę grūstuvėje, virdavo puoduose, darydavo iš jos papločius.+ Manos skonis buvo tarytum pyragaičio su aliejumi.
9 Mana stovykloje iškrisdavo naktį kartu su rasa.+
10 Mozė matė, kaip žmonės – kiekviena šeima, kiekvienas žmogus – verkia ir dejuoja prie savo palapinės įėjimo. Jehova labai supyko,+ taip pat ir Mozė buvo nepatenkintas.
11 Mozė skundėsi Jehovai: „Kodėl taip kamuoji savo tarną? Kodėl nerandu malonės tavo akyse, kodėl visų šių žmonių našta užkrauta man ant pečių?+
12 Argi manyje užsimezgė ši tauta? Argi aš ją pagimdžiau, kad liepi man nešti juos kaip žindyvei žindomą kūdikį, nešti priglaudus prie krūtinės į kraštą, kurį prisiekei atiduoti jų protėviams?+
13 Iš kur man gauti mėsos tokiai daugybei žmonių? Jie verkia mano akivaizdoje ir reikalauja: ‘Duok mums mėsos!’
14 Aš neįstengiu pasirūpinti visais šiais žmonėmis. Man tai per sunku.+
15 Jei ir toliau taip su manimi elgsiesi, geriau mane užmušk.+ Jei radau malonę tavo akyse, nebeleisk matyti tokių nelaimių.“
16 Jehova atsakė Mozei: „Išsirink 70 Izraelio seniūnų – tokių, kuriuos laikai tikrais tautos seniūnais ir vadais,+ – nuvesk juos prie Susitikimo Palapinės ir visi kartu sustokite.
17 Aš ten nusileisiu+ ir kalbėsiu su tavimi.+ Paėmęs nuo tavęs truputį dvasios,+ duosiu tiems vyrams ir jie padės tau nešti žmonių naštą, kad nereiktų vargti vienam.+
18 O žmonėms sakysi: ‘Pasiruoškite, kad rytoj būtumėte šventi.+ Jūs gausite mėsos, nes Jehova išgirdo jūsų verkšlenimą+ ir žodžius: „Kas duos mums mėsos? Egipte mums buvo geriau.“+ Jehova jums duos mėsos, ir jūs valgysite ją+ –
19 ne dieną, ne dvi, ne penkias, ne dešimt ar dvidešimt dienų,
20 o ištisą mėnesį, kol ta mėsa išlįs jums per gerklę* ir taps atgrasi.+ Juk jūs paniekinote Jehovą, esantį tarp jūsų, kai verkėte jo akivaizdoje ir dejavote: „Kodėl mes išėjome iš Egipto?“’“+
21 Tada Mozė tarė: „Šioje tautoje yra 600 000 pėstininkų,+ o tu sakai: ‘Aš duosiu jiems tiek mėsos, kad pakaks visam mėnesiui’!
22 Jeigu išpjautume visas avis ir galvijus, ar to pakaktų? Jeigu išgaudytume visą žuvį jūroje, argi jos būtų užtektinai visiems?“
23 Jehova Mozei atsakė: „Negi Jehovos ranka per trumpa?+ Tuoj pamatysi, ar tai, ką sakau, išsipildys ar ne.“
24 Tad Mozė nuėjo ir perdavė Jehovos žodžius žmonėms. Jis sukvietė 70 tautos seniūnų ir jie visi sustojo aplink Palapinę.+
25 Tada debesyje nužengė Jehova+ ir kalbėjo su juo.+ Paėmęs truputį dvasios nuo Mozės,+ jis davė jos 70 seniūnų. Kai tik gavo tos dvasios, jie ėmė pranašauti,+ bet tik tą kartą.
26 Du vyrai, Eldadas ir Medadas, buvo pasilikę stovykloje, tačiau dvasia nužengė ir ant jų, mat jų vardai buvo įtraukti į sąrašą, tik jie nebuvo nuėję prie Palapinės. Jie taip pat stovykloje pradėjo pranašauti.
27 Vienas jaunuolis atbėgo pas Mozę ir pranešė: „Eldadas ir Medadas stovykloje pranašauja!“
28 Tada Nūno sūnus Jozuė,+ patarnaujantis Mozei nuo jaunumės, pasakė: „Moze, mano viešpatie, sudrausk juos!“+
29 Bet Mozė jam atsakė: „Ar tu dėl manęs pavydi? O kad visi Jehovos žmonės pranašautų, kad Jehova visiems duotų savosios dvasios!“
30 Paskui Mozė kartu su Izraelio seniūnais sugrįžo į stovyklą.
31 Tada Jehova sukėlė vėją ir šis atpūtė nuo jūros putpelių. Jų prikrito aplink visą stovyklą+ – maždaug dienos kelio atstumu į vieną pusę ir dienos kelio atstumu į kitą pusę. Putpelės nuklojo žemę aplink stovyklą maždaug dviejų uolekčių* sluoksniu.
32 Ištisą dieną ir naktį, taip pat kitą dieną žmonės buvo ant kojų – rinko putpeles, ir kiekvienas pririnko bent po dešimt homerų*. Žmonės paskleidė jas aplink visą stovyklą*.
33 Bet jiems dar bekramtant tą mėsą, dar nespėjus jos nė nuryti, užsidegė Jehovos pyktis ant žmonių ir Jehova kirto jiems mirtina rykšte.+
34 Todėl ta vieta buvo pavadinta Kibrot Taava*,+ nes ten palaidoti žmonės, kuriuos buvo apėmęs godulys.+
35 Iš Kibrot Taavos izraelitai atkeliavo į Hacerotus ir čia apsistojo.+
Išnašos
^ Išvertus – „degimas“.
^ Pažod. „per nosį“.
^ Uolektis buvo lygi 44,5 cm. Žr. priedą B14.
^ Homeras buvo lygus 220 L. Žr. priedą B14.
^ Matyt, norėdami mėsą išdžiovinti.
^ Išvertus – „godulystės kapai“.
