Skaičių 23:1–30

  • Pirmoji Bileamo kalba (1–12)

  • Antroji Bileamo kalba (13–30)

23  Bileamas tarė Balakui: „Pastatyk šioje vietoje septynis aukurus,+ paruošk man septynis jaučius ir septynis avinus.“  Balakas tuojau padarė viską, kaip Bileamas liepė, ir abu su Bileamu paaukojo po jautį ir aviną ant kiekvieno aukuro.+  Tada Bileamas pasakė Balakui: „Pasilik čia, prie savo deginamosios aukos, o aš einu. Gal Jehova teiksis su manimi susitikti. Aš perduosiu tau, ką jis pasakys.“ Ir Bileamas užlipo ant plynos kalvos.  Ten Dievas susitiko su Bileamu.+ „Pastačiau septynis aukurus ir ant kiekvieno paaukojau po jautį ir aviną“, – tarė Bileamas.  Jehova pasakė Bileamui, ką šis turės kalbėti,+ ir paliepė: „Grįžk pas Balaką ir perduok jam, ką sakiau.“  Kai Bileamas grįžo pas Balaką, tas su visais Moabo didžiūnais tebestovėjo prie savo deginamosios aukos.  Bileamas iškilmingai prabilo:+ „Moabo valdovas Balakas pasikvietė mane iš Aramo,+iš kalvoto rytų krašto:‘Padaryk man paslaugą ir atėjęs prakeik Jokūbą. Ateik ir ištark prakeiksmą Izraeliui.’+   Bet kaip galiu prakeikti tuos, kurių Dievas neprakeikė? Kaip galiu pasmerkti tuos, kurių Jehova nepasmerkė?+   Nuo uolos viršūnės juos matau,nuo kalvų stebiu. Ši tauta gyvena atskirai,+laikosi atokiai nuo kitų tautų.+ 10  Kas suskaičiuos Jokūbo palikuonius, gausius kaip dulkės?+ Kas suskaičiuos bent ketvirtį Izraelio? O kad ir aš mirčiau* teisiojo mirtimi,kad dienas savo baigčiau kaip jie!“ 11  Balakas supyko ant Bileamo: „Ką tu padarei?! Pakviečiau tave, kad prakeiktum mano priešus, o tu ką darai?! Juos laimini!“+ – 12  „Argi neturiu perduoti žodžių, kuriuos Jehova įdėjo man į lūpas?“ – atsakė Bileamas.+ 13  Balakas pasiūlė: „Prašyčiau eiti su manimi į kitą vietą, iš kur galėsi juos matyti. Tiesa, tik dalį tautos, ne visą. Padaryk man paslaugą ir prakeik juos iš tos vietos.“+ 14  Taigi Balakas nuvedė Bileamą į Cofimo lauką Pisgos viršūnėje.+ Čia pastatė septynis aukurus ir ant kiekvieno paaukojo po jautį ir aviną.+ 15  Tada Bileamas tarė Balakui: „Palauk čia prie savo deginamosios aukos, o aš einu antai ten susitikti su Dievu.“ 16  Jehova pasirodė Bileamui ir pasakė, ką šis turės kalbėti.+ „Grįžk pas Balaką ir perduok jam, ką sakiau“, – paliepė. 17  Grįžęs Bileamas rado Balaką kartu su Moabo didžiūnais belaukiantį prie savo deginamosios aukos. „Ką sakė Jehova?“ – paklausė Balakas. 18  Bileamas iškilmingai prabilo:+ „Stokis, Balakai, ir paklausyk! Išgirsk mane, Ciporo sūnau! 19  Dievas – ne žmogus, kad meluotų,+ne žmogaus sūnus, kad apsigalvotų*.+ Jei ką pažadėjo, negi neįvykdys? Jei tarė žodį, negi jo nesilaikys?+ 20  Aš pašauktas laiminti. Jeigu jis palaimino,+ negaliu to pakeisti.+ 21  Kerų neleidžia jis naudoti prieš Jokūbą,Izraelį saugo, neleidžia negandai jo varginti. Su jais – jų Dievas Jehova,+visu balsu jie šlovina jį kaip karalių. 22  Iš Egipto Dievas juos veda,+jo galia jiems – tarsi laukinio jaučio* ragai.+ 23  Jokie kerai Jokūbui nepakenktų,+joks žyniavimas – Izraeliui.+ Apie Jokūbą ir Izraelį pasakysiu:‘Štai ką Dievas dėl jų padarė!’ 24  Ši tauta pakils tarsi liūtas,tarsi liūtas ji pašoks+ir neatsiguls, kol grobio nesuės,kol savo aukų kraujo neišgers.“ 25  Balakas sušuko Bileamui: „Jeigu negali jų prakeikti, tai bent jau nelaimink!“ 26  Bileamas Balakui atsakė: „Argi nesakiau: ‘Darysiu tai, ką liepia Jehova’?“+ 27  Tada Balakas tarė Bileamui: „Eime su manimi, nuvesiu tave dar į kitą vietą. Gal Dievas panorės, kad iš ten juos prakeiktum.“+ 28  Balakas užsivedė Bileamą į Peoro viršūnę, nuo kurios atsiveria vaizdas į Ješimoną*.+ 29  Ten Bileamas paliepė Balakui: „Pastatyk šioje vietoje septynis aukurus ir paruošk man septynis jaučius ir septynis avinus.“+ 30  Taigi Balakas padarė kaip lieptas – ant kiekvieno iš aukurų paaukojo po jautį ir aviną.

Išnašos

Arba „mano siela mirtų“. Žr. žodynėlyje „siela“.
Arba „imtų gailėtis“.
Tikriausiai turimas omenyje tauras.
Arba galbūt „dykumą“.