Ezechielio 20:1–49
20 Septintų metų penkto mėnesio dešimtą dieną keletas Izraelio seniūnų atėjo teirautis Jehovos ir susėdo priešais mane.
2 Tada mane pasiekė toks Jehovos žodis:
3 „Žmogaus sūnau, kalbėk Izraelio seniūnams, tark jiems: ‘Taip kalba visavaldis Jehova. Atėjote manęs teirautis? Kaip aš gyvas, jums neatsakysiu.+ Tai visavaldžio Jehovos žodis.’
4 Ar tu pasirengęs teisti juos*, žmogaus sūnau? Ar pasirengęs juos teisti? Primink jiems pasibjaurėtinus jų protėvių darbus.+
5 Sakyk jiems: ‘Taip kalba visavaldis Jehova. Dieną, kai išsirinkau Izraelį,+ Jokūbo namų palikuonius, aš ištariau jiems priesaiką* ir Egipto žemėje save jiems apreiškiau.+ Taip, aš daviau jiems priesaiką. „Aš esu Jehova, aš jūsų Dievas“, – pasakiau.
6 Tą dieną prisiekiau, kad išvesiu juos iš Egipto žemės ir nuvesiu į kraštą, kurį išžvalgiau, – kraštą, tekantį pienu ir medumi,+ visos žemės puošmeną.
7 Pasakiau jiems: „Meskite šalin bjaurybes, kurias pasistatėte sau prieš akis, nesitepkite bjauriais Egipto stabais*.+ Aš esu Jehova, jūsų Dievas.“+
8 Jie maištavo prieš mane, nenorėjo manęs klausyti. Jie nemetė šalin bjaurių stabų, kuriuos sau prieš akis buvo pasistatę, nepaliko bjaurių Egipto dievų.+ Todėl pasakiau, kad išliesiu ant jų savo įniršį, visą savo pyktį Egipto krašte.
9 Vis dėlto elgiausi kitaip, kad mano vardas nebūtų niekinamas tautose, kurių apsupti jie gyveno.+ Juk tų tautų akivaizdoje buvau jiems save apreiškęs – išvedžiau iš Egipto žemės.+
10 Taigi aš išvedžiau juos iš Egipto žemės ir atvedžiau į dykumą.+
11 Tada daviau jiems savo nuostatus, paskelbiau savo įstatymus,+ kad tie, kurie jų laikysis, būtų gyvi.+
12 Liepiau laikytis ir šabo+ – tarp manęs ir jų sudarytos sandoros ženklo,+ – idant žinotų: aš, Jehova, juos išsirinkau, kad būtų šventi.
13 Bet dykumoje Izraelio namai maištavo prieš mane.+ Jie nepaisė mano nuostatų, atmetė mano įstatymus, kurių laikydamasis žmogus yra gyvas, jie paniekino mano šabus. Todėl pasakiau, kad dykumoje išliesiu ant jų savo įniršį ir juos išnaikinsiu.+
14 Vis dėlto elgiausi kitaip, kad mano vardas nebūtų niekinamas tautose, kurių akivaizdoje juos išvedžiau.+
15 Prisiekiau jiems dykumoje, kad neįvesiu jų į kraštą, kurį buvau jiems pažadėjęs,+ – kraštą, tekantį pienu ir medumi,+ visos žemės puošmeną, –
16 nes jie atmetė mano įstatymus, nesilaikė mano nuostatų, paniekino mano šabus. Jų širdys buvo prisirišusios prie bjauriųjų stabų.+
17 Tačiau aš* jų pagailėjau ir nesunaikinau, nepražudžiau dykumoje.
18 Jų sūnums+ sakiau: „Nesielkite pagal savo tėvų nurodymus+ ir įstatus, nesusiterškite jų bjauriaisiais stabais.
19 Aš esu Jehova, jūsų Dievas. Laikykitės mano nuostatų, paisykite mano įstatymų, vykdykite juos.+
20 Švęskite mano šabus,+ tebus jie ženklas sandoros tarp manęs ir jūsų, idant žinotumėte, kad aš esu Jehova, jūsų Dievas.“+
21 Bet ir sūnūs maištavo prieš mane.+ Jie nesilaikė mano nuostatų, nepaisė ir nevykdė mano įstatymų, kurių laikydamasis žmogus yra gyvas, jie paniekino mano šabus. Todėl sakiau, kad išliesiu ant jų savo įniršį ir visą savo pyktį dykumoje.+
22 Tačiau susilaikiau+ ir elgiausi kitaip, kad mano vardas nebūtų niekinamas tautose,+ kurių akivaizdoje juos išvedžiau.
23 Taip pat dykumoje prisiekiau, kad išsklaidysiu juos po tautas, išblaškysiu po kraštus,+
24 nes jie nevykdė mano įstatymų, atmetė mano nuostatus,+ paniekino šabus, tarnavo bjauriems savo protėvių stabams.+
25 Leidau jiems gyventi pagal nederamus nuostatus ir įstatymus, vedančius į pražūtį.+
26 Nesulaikiau jų, kai jie atidavė ugniai savo pirmagimius+ ir tokiomis aukomis save teršė, – nesulaikiau, kad būtų nuniokoti ir žinotų: aš esu Jehova.’
27 Todėl kalbėk Izraelio namams, žmogaus sūnau, sakyk jiems: ‘Taip kalba visavaldis Jehova. Ir jūsų tėvai savo neištikimu elgesiu mane skaudino.
28 Atvedžiau juos į kraštą, kurį buvau prisiekęs jiems duoti,+ o jie, pamatę aukštą kalvą ar lapuotą medį,+ ėmė ten aukoti savo aukas ir pasibjaurėtinas atnašas. Jie atnašavo savo malonaus kvapo aukas, liejo savo liejamąsias atnašas.
29 Aš paklausiau jų: „Ką visa tai reiškia?! Kodėl į tą šventavietę einate?!“ (Iki pat šios dienos ji vadinama Šventaviete.)’+
30 Dabar kalbėk Izraelio namams: ‘Taip sako visavaldis Jehova. Jūs susiteršę kaip ir jūsų protėviai. Kaip jie ėjo paskui savo bjaurius stabus ir juos garbino*,+
31 taip ir jūs iki pat šiol teršiatės aukodami aukas savo bjauriems stabams ir atiduodami ugniai savo sūnus.+ Ir dar tikitės, kad atėję manęs teirautis gausite atsakymą iš manęs, Izraelio namai?!+
Kaip aš gyvas – tai visavaldžio Jehovos žodis, – neatsakysiu jums, kai manęs teirausitės.+
32 Ką sau manote sakydami: „Garbinkime medį ir akmenį, kaip kad daro kitos tautos, kituose kraštuose gyvenančios gentys“?+ To niekada nebus!
33 Kaip aš gyvas – tai visavaldžio Jehovos žodis, – valdysiu jus iškelta galinga ranka, liesiu pyktį.+
34 Ir iškelta galinga ranka, liedamas pyktį išvesiu jus iš tautų, surinksiu iš kraštų, po kuriuos buvote išblaškyti.+
35 Atvesiu jus į tautų dykumą ir bylinėsiuosi su jumis akis į akį.+
36 Kaip bylinėjausi su jūsų protėviais Egipto krašto dykumoje, taip bylinėsiuosi su jumis. Tai visavaldžio Jehovos žodis.
37 Pravesiu jus po piemens lazda+ ir susaistysiu sandora.
38 Maištininkus ir tuos, kurie man nusikalsta, iš jūsų tarpo aš pašalinsiu.+ Iš krašto, kur gyvena kaip svetimšaliai, juos išvesiu, bet į Izraelio žemę jie neįžengs.+ Tada žinosite, kad aš esu Jehova.’
39 Apie jus, Izraelio namai, visavaldis Jehova sako: ‘Eikite, garbinkite tuos savo bjaurius stabus,+ kad jau manęs neklausote. Bet mano šventojo vardo savo aukomis ir bjauriais stabais jūs daugiau neteršite.+
40 Ant mano šventojo kalno, ant aukštojo Izraelio kalno+ – tai visavaldžio Jehovos žodis, – man tarnaus visi Izraelio namai, visi to krašto žmonės.+ Ten aš juos maloniai priimsiu, ten lauksiu jų aukų ir pirmojo derliaus atnašų – visų jūsų šventų dovanų.+
41 Kai būsiu jus parvedęs iš tautų, surinkęs iš kraštų, po kuriuos buvote išblaškyti,+ tada jūsų aukų kvapas man bus malonus, būsite man mieli. Aš apreikšiu tarp jūsų savo šventumą tautų akivaizdoje.+
42 Kai parvesiu jus į Izraelio žemę+ – į kraštą, kurį prisiekiau atiduoti jūsų protėviams, jūs žinosite, kad aš esu Jehova.+
43 Ten atsiminsite, kokiu elgesiu ir kokiais darbais buvote susiteršę,+ ir dėl visų tų blogų darbų savimi bjaurėsitės.+
44 Pasielgsiu su jumis kitaip, negu esate nusipelnę savo nedorybėmis ir bjauriais darbais. Taip padarysiu dėl savojo vardo,+ Izraelio namai. Tada žinosite, kad aš esu Jehova. Tai visavaldžio Jehovos žodis.’“
45 Mane vėl pasiekė Jehovos žodis:
46 „Žmogaus sūnau, pasisuk veidu į pietus ir pranašauk pietų šaliai, pranašauk pietų krašto miškui.
47 Sakyk tam pietų krašto miškui: ‘Klausykis Jehovos žodžio. Taip sako visavaldis Jehova. Užkursiu tavyje ugnį,+ ir ji suris visus tavo medžius, žalius ir sausus. Ugnies liepsna neužges,+ ir kiekvienas – nuo pietų iki šiaurės – ją pajus.
48 Visi žmonės tada supras, kad aš, Jehova, tą ugnį užkūriau ir kad ji neužges.’“+
49 Ir aš tariau: „Ak, visavaldi Jehova! Apie mane jie šneka: ‘Ar ne mįslingai jis kalba?’“
Išnašos
^ Arba „skelbti jiems nuosprendį“.
^ Pažod. „pakėliau ranką“.
^ Hebr. žodis, čia išverstas „bjaurūs stabai“, galėjo būti giminingas žodžiui, reiškiančiam „mėšlas“.
^ Pažod. „mano akis“.
^ Pažod. „su jais ištvirkavo“.
