Ezechielio 34:1–31
34 Mane vėl pasiekė Jehovos žodis:
2 „Žmogaus sūnau, pranašauk, kas laukia Izraelio ganytojų. Pranašauk jiems ir sakyk: ‘Taip sako visavaldis Jehova. Vargas jums, Izraelio ganytojai!+ Jūs tik savimi rūpinatės! Argi ne kaimene turėtų rūpintis ganytojai?+
3 Jūs gardžiuojatės riebalais, rengiatės vilna, skerdžiate riebiausius gyvulius,+ o kaimenė jums nerūpi.+
4 Jūs nestiprinate silpnų, negydote paliegusių, neaptvarstote sužeistų, neparvedate nuklydusių, neieškote pražuvėlių,+ atvirkščiai – valdote jas su šiurkštumu ir esate joms žiaurūs.+
5 Kadangi niekas jų neganė, jos buvo išblaškytos,+ išsklaidytos ir tapo ėdesiu laukų žvėrims.
6 Mano avys klaidžiojo po visus kalnus ir kalvas, buvo išblaškytos po visą žemę, ir niekas jų neieškojo, niekam nerūpėjo jas surasti.
7 Todėl paklausykite, ganytojai, ką sako Jehova:
8 „Kaip aš gyvas – tai visavaldžio Jehovos žodis, – mano avys tapo grobiu, ėdesiu laukų žvėrims, ganytojai jų neganė, neieškojo ir rūpinosi savimi, o ne mano avimis.“
9 Todėl paklausykite dabar, ganytojai, Jehovos žodžio.
10 Taip sako visavaldis Jehova: „Pakilsiu prieš ganytojus, pareikalausiu, kad jie už mano avis atsiskaitytų. Nebeduosiu savo kaimenės ganyti tiems, kurie tik savimi rūpinasi.+ Ištrauksiu savo avis jiems iš nasrų, jos nebebus jiems maistas.“’
11 Taip sako visavaldis Jehova: ‘Štai aš pats savąsias avis suieškosiu ir jomis pasirūpinsiu.+
12 Prižiūrėsiu savo kaimenę kaip kad ganytojas, kuris suieško išblaškytas avis ir jomis rūpinasi.+ Išgelbėsiu visas, kad ir kur buvo išblaškytos debesų ir tirštos tamsos dieną.+
13 Parvesiu jas iš tautų, surinksiu iš kraštų, parvesiu į jų žemę, ganysiu po Izraelio kalnus,+ palei šaltinius ir krašto gyvenvietes.
14 Gerose pievose savo avis ganysiu, kraštas, kur jos rupšnos žolę, bus aukštai Izraelio kalnuose.+ Vešliose lankose jos ilsėsis,+ ganysis geriausiose Izraelio kalnų ganyklose.
15 Aš pats savąsias avis ganysiu,+ pats vesiu ilsėtis.+ Tai visavaldžio Jehovos žodis.
16 Pražuvėlę aš surasiu,+ paklydusiąją parvesiu, sužeistąją aptvarstysiu, silpnąją sustiprinsiu. O riebiąją ir drūtąją nugalabysiu, bausme pasotinsiu.’
17 O jums, manosios avys, visavaldis Jehova sako: ‘Aš spręsiu bylą tarp vienos avies ir kitos avies, bylą tarp avinų ir ožių.+
18 Ar negana, kad geriausiose ganyklose ganotės? Ar ir likusias ganyklas trypsite? Ar švariausio vandens atsigėrusios po jį braidysite ir drumsite?
19 Nejau mano avys turi ganytis ištryptoje ganykloje ir gerti vandenį, kurį braidydamos drumsčiate?’
20 Todėl visavaldis Jehova taip sako: ‘Štai aš pats spręsiu bylą tarp riebiųjų ir liesųjų avių.
21 Juk silpnąsias jūs šonais ir pečiais stumdėte, paliegusias ragais badėte, kol visas išvaikėte.
22 Išgelbėsiu savo avis, ir jos niekam nebetaps grobiu,+ spręsiu bylą tarp vienos avies ir kitos avies.
23 Duosiu joms vieną ganytoją,+ savo tarną Dovydą,+ ir jis jas ganys. Jis pats jomis rūpinsis ir bus jų ganytojas.+
24 Aš, Jehova, būsiu jų Dievas,+ o mano tarnas Dovydas – jų vedlys.+ Taip pasakiau aš, Jehova.
25 Sudarysiu su jomis taikos sandorą,+ apginsiu kraštą nuo piktų laukinių žvėrių,+ ir jos saugiai gyvens tyruose, miškuose miegos.+
26 Palaiminsiu jas ir vietovę aplink savo kalvą,+ metui atėjus siųsiu lietų. Palaiminimas kris kaip lietus.+
27 Medžiai laukuose ves vaisių, dirva duos derlių,+ ir jos gyvens krašte saugiai. Kai sulaužysiu jų jungo kartis+ ir išvaduosiu iš pavergėjų rankų, jos žinos, kad aš esu Jehova.
28 Jos nebebus grobis tautoms, ėdesys laukiniams žemės žvėrims, jos gyvens saugiai ir niekas jų negąsdins.+
29 Išauginsiu jiems pasėlį, apie kurį visi sužinos. Jie nebemirs krašte nuo bado,+ tautos jų nebežemins.+
30 Tada jie žinos, kad aš, jų Dievas Jehova, esu su jais ir kad jie, Izraelio namai, yra mano tauta.+ Tai visavaldžio Jehovos žodis.
31 Jūs esate manosios avys+ – kaimenė, kuria rūpinuosi. Jūs esate tik žmonės, o aš – jūsų Dievas. Tai visavaldžio Jehovos žodis.’“
