Ezechielio 6:1–14

  • Pranašavimas Izraelio kalnams (1–14)

    • Pasibjaurėtini stabai į nieką pavirs (4–6)

    • „Jūs žinosite, kad aš esu Jehova“ (7)

6  Mane pasiekė Jehovos žodis:  „Žmogaus sūnau, atsigręžk veidu į Izraelio kalnus ir pranašauk jiems.  Kalbėk: ‘Izraelio kalnai, paklausykite, ką sako visavaldis Jehova. Štai ką visavaldis Jehova sako kalnams, kalvoms, upeliams ir slėniams: „Antai keliu prieš jus kalaviją. Sunaikinsiu jūsų šventavietes.  Jūsų aukurai bus išgriauti, smilkalinės sudaužytos,+ jūsų žuvusiųjų kūnai bus sumesti prie jūsų bjaurių stabų*.+  Izraelio žmonės, sumesiu jūsų lavonus priešais jūsų pasibjaurėtinus stabus, išbarstysiu jūsų kaulus visur prie jūsų aukurų.+  Visi miestai, kuriuose gyvenate, bus nusiaubti,+ jūsų šventavietės bus nuniokotos ir paliktos tuščios.+ Jūsų aukurai bus išgriauti ir sudaužyti, jūsų pasibjaurėtini stabai į nieką pavirs, jūsų smilkalinės bus sutrupintos, visi jūsų dirbiniai bus pašalinti.  Jūsų žmonės vienas po kito kris užmušti,+ ir tada jūs žinosite, kad aš esu Jehova.+  Bet likutį aš išsaugosiu. Kai kurie iš jūsų bus išsklaidyti po svetimus kraštus ir kalavijo išvengs.+  Išlikusieji bus išvesti į nelaisvę ir svetimuose kraštuose prisimins mane.+ Jie susivoks, kaip man skaudėjo, kai neištikimos* jų širdys gręžėsi nuo manęs+ ir kai akys gašliai žvelgė į pasibjaurėtinus stabus.+ Jie susigės ir šlykštėsis visomis piktadarystėmis ir bjaurystėmis, kurias buvo darę.+ 10  Tada supras, kad aš esu Jehova ir kad ne tuščiai grasinau užtrauksiąs nelaimę.“’+ 11  Štai ką sako visavaldis Jehova: ‘Sielvartauk, gedėk* ir aimanuok dėl visų piktadarysčių ir bjaurysčių, kurias darė Izraelio namai, nes jie kris nuo kalavijo, bado ir maro.+ 12  Kas gyvena toliau, tą maras pražudys, kas arčiau – paguldys kalavijas, o kas šių nelaimių išvengs ir liks gyvas, tas mirs nuo bado. Aš išliesiu ant jų visą savo rūstybę.+ 13  Kai visur bus pilna jų lavonų, kai jie tįsos šalia pasibjaurėtinų stabų, palei aukurus,+ ant kiekvienos aukštesnės kalvos ir ant kalnų viršūnių, gulės po kiekvienu vešliu medžiu ir po kiekvieno didesnio medžio šakomis – visur, kur žmonės atnašavo malonaus kvapo aukas savo pasibjaurėtiniems stabams,+ – tada žinosite, kad aš esu Jehova.+ 14  Pakelsiu prieš juos ranką ir nuniokosiu kraštą. Visos jų gyvenvietės taps dykesnės už dykumas, plytinčias palei Diblą. Tada jie žinos, kad aš esu Jehova.’“

Išnašos

Hebr. žodis, čia išverstas „bjaurūs stabai“, galėjo būti giminingas žodžiui, reiškiančiam „mėšlas“.
Arba „pasileidusios“.
Pažod. „Plok rankomis, trypk koja“.