Izaijo 51:1–23
51 Klausykitės visi, kas siekiate teisumo,visi, kas ieškote Jehovos.
Prisiminkite uolą, iš kurios buvote iškirsti,ir kasyklą, iš kurios buvote iškasti.
2 Prisiminkite savo tėvą Abraomąir Sarą,+ jus pagimdžiusią*.
Kai jį pašaukiau, jis buvo vienas,+ir aš jį laiminau, daviau daug palikuonių.+
3 Jehova paguos Sioną,+paguos jo griuvėsius.+
Jis pavers jo tyrus Edenu,+jo plynes – Jehovos sodu.+
Sione bus džiaugsmas ir linksmybė,liesis padėka, skambės giesmės.+
4 Sukluskite, manieji žmonės,palenk ausį, mano tauta.+
Aš išleisiu įstatymą,+įtvirtinsiu teisingumą, jis bus šviesa tautoms.+
5 Mano teisingumas jau arti,+mano išgelbėjimas ateina,+savo rankomis teisiu tautas.+
Salos dės į mane viltis,+kliausis manąja galia*.
6 Pakelkite akis į dangų,pažvelkite žemyn į žemę, –dangus kaip dūmai išsisklaidys,žemė lyg drabužis susidėvės,jos gyventojai išgaiš kaip uodai.
Mano išgelbėjimas džiugins amžinai+ir mano teisingumas niekada nežlugs*.+
7 Paklausykite visi, kurie suprantate, kas yra teisinga,sukluskite tie, kurių širdyje – mano įstatymas*.+
Nebijokite mirtingųjų pajuokos,neišsigąskite jų patyčių.
8 Kaip drabužį juos kandis suės,kaip vilną kandies vikšrai sukapos.+
O mano teisumas tvers per amžius,mano išgelbėjimu džiaugsis kartų kartos.“+
9 Tepabunda! Tepabunda Jehovos ranka!+
Tegul jėga apsivelka!
Tepabunda kaip kadaise, senųjų kartų laikais.
Argi ne tu sudorojai Rahabą*?+
Argi ne tu pervėrei jūrų milžiną?+
10 Ar ne tu išdžiovinai jūrą, gelmes vandenų?+
Ar ne tu jūros dugną pavertei keliu išpirktiesiems?+
11 Jehovos išpirktieji sugrįš,+jie pareis į Sioną džiūgaudami,+amžinu džiaugsmu apvainikuoti.+
Džiugesys ir linksmybė juos lydės,o liūdesys ir aimanos pasitrauks.+
12 „Aš – aš esu tas, kuris jus guodžia.+
Nejau bijote mirtingojo, žmogaus sūnaus?+
Juk jis nuvys kaip žolė.
13 Kodėl pamiršote savo Kūrėją Jehovą+ –tą, kuris išskleidė dangų+ ir žemei pamatus paklojo?
Kiaurą dieną bijojote įniršusio engėjo,galvojote, kad tuoj jus sudoros.
Ir kur tas įtūžęs engėjas dabar?
14 Supančiotasis skubiai bus išlaisvintas.+
Jis nemirs, nenužengs duobėnir duonos nestokos.
15 Aš – Jehova, jūsų Dievas,aš sujudinu jūrą ir pašiaušiu bangas.+
Aš vardu Jehova, kareivijų Viešpats.+
16 Įdėsiu savo žodžius tau į lūpas,savo rankos šešėliu tave pridengsiu,+kad įtvirtinčiau dangų ir žemei pamatus padėčiau,+kad galėčiau pasakyti Sionui: ‘Tu – mano tauta.’+
17 Pabusk, pabusk, Jeruzale! Kelkis!+
Tu gėrei iš Jehovos rankos, iš jo rūstybės taurės.
Tą taurę išgėrei iki dugnoir ėmei svirduliuoti.+
18 Iš visų tau gimusių sūnų nėra kam tavęs prilaikyti,iš visų tavo užaugintųjų nėra kam tave už rankos paimti.
19 Dvi nelaimės užklupo tave,ir kas gi tave užjaus?
Ištiko nuniokojimas ir sunaikinimas, badas ir kalavijas,+ir kas gi tave paguos?+
20 Tavo sūnūs alpsta.+
Visi gatvių kampai* jų prigulętarsi į tinklą patekusių laukinių avinų.
Jehovos įniršio, mūsų Dievo pasmerkimo jie prisigėrę.“
21 Tad klausykis, moterie,suvargusi ir girta, bet ne nuo vyno.
22 Viešpats Jehova, tavo Dievas, savo tautos Gynėjas, sako:„Taurę, nuo kurios svirduliuoji, iš tavęs paimsiu.+
Iš mano rūstybės taurėsdaugiau tu negersi.+
23 Įduosiu ją tiems, kurie tave vargino,+kurie tau sakė: ‘Lenkis, tave mes trypsime!’
Davei jiems savo nugarą mindžioti,tarsi gatve vaikščioti.“
Išnašos
^ Arba „jus skausmuose pagimdžiusią“.
^ Pažod. „ranka“.
^ Arba „nesusvyruos“.
^ Arba „mokymas“.
^ Pažod. „Visų gatvių galvos“.