Jeremijo 20:1–18
20 Imero sūnus kunigas Pašhūras, Jehovos Namų vyriausiasis prievaizdas, klausėsi to, ką Jeremijas pranašauja.
2 Jis smogė Jeremijui ir liepė įrakinti jį į šiekštą+ prie Aukštutinių Benjamino vartų Jehovos Namų kieme.
3 Kai kitą rytą jis liepė išlaisvinti Jeremiją iš šiekšto, Jeremijas jam tarė:
„Tave, Pašhūrai, Jehova pavadino Magor Misabibu*!+
4 Štai ką sako Jehova: ‘Padarysiu, kad pats savimi baisėsiesi, tavimi baisėsis ir visi tavo bendrai. Jie kris nuo priešų kalavijo tau matant.+ Atiduosiu visą Judą Babilono karaliui į rankas. Jis ves jo žmones tremtin į Babiloną ir žudys kalaviju.+
5 Visus šio miesto turtus, atsargas, brangenybes, visus Judo karalių lobius atiduosiu į rankas jų priešams.+ Tie juos plėš, grobs ir gabens į Babiloną.+
6 O tu, Pašhūrai, su visais savo namiškiais būsi išvestas į nelaisvę. Tu keliausi į Babiloną ir ten mirsi, ten būsi palaidotas su visais savo bendrais, kuriems pranašavai netiesą.’“+
7 Jehova, tu mane apkvailinai ir aš leidausi apkvailinamas.
Tu buvai už mane stipresnis ir nugalėjai.+
Kiaurą dieną esu pajuokiamas,visi iš manęs šaiposi.+
8 Kaskart, kai skelbiu tavo žodį, turiu šaukti:„Smurtas ir sunaikinimas!“
Dėl Jehovos žodžio mane visą dieną įžeidinėja ir plūsta.+
9 Tariau sau: „Daugiau apie jį neužsiminsiu,jo vardu nebekalbėsiu.“+
Bet jo žodis mano širdyje degė lyg ugnis, jis buvo lyg liepsna, uždaryta mano kauluose.
Pavargau jį savyje laikyti,nebegalėjau to ištverti.+
10 Girdėjau daug piktų paskalų,viskas aplink kėlė man siaubą.+
„Apkaltinkite jį! Apkaltinkime jį!“
Kas ramybės man linkėdavo, tik ir laukė, kad suklupčiau:+„Galbūt pavyks jį prigauti,tada bus mūsų viršus, tada jam atkeršysime.“
11 Bet Jehova, baimę keliantis karžygys, su manimi,+todėl mano persekiotojai suklups ir nenugalės.+
Jie nieko nelaimės ir patirs baisią gėdą.
Jų pažeminimas amžiais nebus užmirštas.+
12 Kareivijų Viešpatie Jehova, tu ištiri teisųjį,žinai slapčiausias jo mintis ir jausmus*.+
Leisk išvysti, kaip jiems keršysi,+juk tau aš savo bylą patikėjau.+
13 Giedokite Jehovai! Šlovinkite Jehovą!
Jis juk išvadavo vargšą iš piktadarių rankų.
14 Prakeikta tebus diena, kurią gimiau!
Tenebus palaiminta diena, kurią motina mane pagimdė!+
15 Prakeiktas tebūna vyras, mano tėvui atnešęs linksmą žinią,pradžiuginęs jį žodžiais:„Berniukas tau gimė! Sūnaus susilaukei!“
16 Tenutinka tam vyrui kaip tiems miestams, kuriuos Jehova be gailesčio išgriovė,tegirdi jis kovos šauksmą rytmetį ir karo pavojaus garsus vidudienį.
17 Kodėl manęs, dar įsčiose esančio, nenužudė?
Mano motina tada būtų mano kapas,ji visam laikui liktų nėščia.+
18 Kamgi turėjau iš įsčių išeiti?
Nejau tam, kad vien vargą ir sielvartą matyčiauir savo dienas baigčiau gėdingai?+
