Jeremijo 31:1–40
31 „Tuo metu, – tai Jehovos žodis, – aš būsiu visų Izraelio šeimų Dievas, ir jos bus mano tauta.“+
2 Štai ką sako Jehova:„Tie, kas išvengė kalavijo, rado malonę dykumoje.
Izraelis keliavo į savo poilsio vietą.“
3 Jehova atėjo pas mane iš toli ir prabilo:„Amžina meile tave pamilau,dėl ištikimosios meilės patraukiau prie savęs.+
4 Aš atgaivinsiu tave, tu atsigausi.+
Tu vėl pasiimsi būgnelius, Izraelio mergele,ir linksma išeisi šokti*.+
5 Tu vėl veisi vynuogynus Samarijos kalnuose.+
Žmonės juos sodins ir jų vaisiumi mėgausis.+
6 Ateis diena, kai sargybiniai Efraimo aukštumose šauks:‘Pakilkite! Eime į Sioną, pas savo Dievą Jehovą!’“+
7 Štai ką sako Jehova:„Džiugiai šaukite Jokūbui.
Linksmai šūkaukite, nes esate tautų priešaky!+
Skelbkite žinią, šlovinkite Dievą ir sakykite:‘Jehova, gelbėk savo tautą, Izraelio likutį.’+
8 Parvesiu juos iš šiaurės krašto,+surinksiu iš toliausių žemės pakraščių.+
Subursiu visus – ir akluosius, ir luošus,+nėščiąsias ir tuoj gimdysiančias.
Jie grįš čia kaip didžiulė bendruomenė.+
9 Verkdami jie pareis.+
Jie mels malonės, ir aš juos vesiu,lydėsiu prie vandens srovių+lygiu taku, kad neklupinėtų,nes aš – Izraelio Tėvas, Efraimas – mano pirmagimis.“+
10 Klausykitės, tautos, Jehovos žodžio,tolimiausiose salose skelbkite:+„Tas, kuris išblaškė Izraelį, jį surinksir sergės, kaip piemuo sergi savo kaimenę.+
11 Jehova juk atpirks Jokūbo palikuonius,+išvaduos* iš stipresnio už juos rankų.+
12 Jie sueis ant Siono aukštumos ir džiūgaus,+džiaugsmu švytės dėl Jehovos gerumo* –dėl grūdų, jauno vyno,+ aliejaus,bandų ir kaimenių prieauglio.+
Jie bus kaip gerai drėkinamas sodas+ir daugiau nesikamuos.+
13 Tuomet linksmai šoks mergelė,drauge šoks jaunuolis ir senolis.+
Jų liūdesį paversiu džiugesiu,+paguosiu juos, jų sielvartą džiaugsmu pakeisiu.+
14 Kunigus sotinsiu gėrybėmis* – tai Jehovos žodis, –tauta patirs, koks aš geras.“+
15 Štai ką sako Jehova:„Girdėti Ramoje+ aimanos, raudojimas ir gailus verksmas –tai Rachelė verkia savo vaikų.+
Niekas jos negali paguosti,nes jų nebėra.“+
16 Štai ką sako Jehova:„Nustok verkusi, ašarų nebeliek,už tavo darbus bus atlyginta, – tai Jehovos žodis.
Jie sugrįš iš priešų krašto.+
17 Žvelk į ateitį su viltimi,+ – tai Jehovos žodis.
Tavo vaikai sugrįš į savo žemę.+
18 Tikrai girdėjau Efraimą dejuojant:‘Mane tu drausminai, ir aš pasimokiau,tramdei kaip veršį, nepripratintą prie jungo.
Sugrąžink mane, aš pasiruošęs grįžti,nes tu, Jehova, esi mano Dievas.
19 Mane apėmė graužatis ir aš grįžau.+
Kai mane pamokei, sudaviau sau per šlaunį*.
Dėl visko, ką buvau daręs jaunystėje,gėdijausi ir jaučiausi niekam tikęs.’+
20 Ar Efraimas nėra man brangus sūnus, mano mylimas vaikas?+
Kaskart, kai jį baru, prisimenu apie jį ir gera.
Tada dėl jo suskausta man širdis*.+
Aš tikrai jo pasigailėsiu. Tai Jehovos žodis.+
21 Pasistatyk sau ženklų,nužymėk kelrodžiais kelią.+
Įsidėmėk vieškelį, kuriuo turėsi eiti.+
Grįžk, Izraelio mergele, grįžk į savo miestus.
22 Kiek ilgai svyruosi, neištikimoji dukterie?
Juk Jehova padarė žemėje naują dalyką:moteris sekios paskui vyrą.“
23 Kareivijų Viešpats Jehova, Izraelio Dievas, sako: „Kai parvesiu jų tremtinius, Judo krašte ir jo miestuose vėl bus kartojami šie žodžiai: ‘Jehova telaimina tave, teisioji buveine,+ šventasis kalne.’+
24 Judo kraštas ir jo miestai bus gyvenami, drauge gyvens žemdirbiai ir kaimenių vedliai.+
25 Aš atgaivinsiu kiekvieną pailsusį, sustiprinsiu kiekvieną nusikamavusį.“+
26 Tada pabudau iš saldaus miego ir pramerkiau akis.
27 „Štai ateina dienos, – tai Jehovos žodis, – kai aš pripildysiu Izraelio namus ir Judo namus žmonių, jų bandas pagausinsiu.+
28 Kaip laukiau progos juos išrauti, nugriauti, nuversti, sunaikinti, pražudyti,+ taip lauksiu progos juos statyti ir sodinti,+ – tai Jehovos žodis.
29 Tomis dienomis nebebus sakoma: ‘Tėvai valgė rūgščias vynuoges, o dantys atšipo vaikams.’+
30 Kiekvienas mirs už savo paties kaltę. Dantys atšips tam, kas valgys rūgščias vynuoges.
31 Štai ateina dienos – tai Jehovos žodis, – kai sudarysiu su Izraelio namais ir Judo namais naują sandorą.+
32 Sudarysiu ne tokią sandorą, kokią buvau sudaręs su jų protėviais, kuriuos už rankos paėmęs išvedžiau iš Egipto žemės.+ Aną sandorą jie sulaužė,+ nors buvau jų šeimininkas*. Tai Jehovos žodis.“
33 Jehova sako: „Štai kokią sandorą sudarysiu su Izraelio namais anoms dienoms praėjus: įdiegsiu jiems savo įstatymą,+ įrašysiu į širdį.+ Aš būsiu jų Dievas, ir jie bus mano tauta.+
34 Nė vienam nebereikės savo artimo ir savo brolio mokyti ir sakyti: ‘Pažinkite Jehovą!’+ Visi, nuo mažiausio iki didžiausio, mane pažinos,+ – tai Jehovos žodis. Jiems kaltę aš atleisiu ir jų nuodėmės nebeprisiminsiu.“+
35 Štai ką sako Jehova,kuris padarė saulę, kad šviestų dieną,kuris davė įstatus mėnuliui ir žvaigždėms, kad šviestų naktį,kuris sujudina jūrą ir pašiaušia jos bangas, –štai ką kalba tas, kurio vardas Jehova, kareivijų Viešpats:+
36 „Tik tada, jei šie nuostatai nustotų galios – tai Jehovos žodis, –tik tada Izraelio palikuonius amžiams nustočiau laikyti savo tauta.“+
37 Štai ką sako Jehova: „Tik tada, jei būtų galima išmatuoti dangų aukštai ir ištyrinėti žemės pamatus žemai, tik tada galėčiau atmesti visus Izraelio palikuonius už tai, ką yra padarę. Tai Jehovos žodis.+
38 Štai ateina dienos, kai Jehovos miestas bus atstatytas+ nuo Hananelio bokšto+ iki Kampo vartų,+ – tai Jehovos žodis.
39 Matuoklė+ bus tiesiama iki Garebo kalvos, o nuo ten – link Gojos.
40 Visas lavonų ir pelenų* slėnis, visi šlaitai iki pat Kidrono slėnio+ ir Žirgų vartų+ rytuose bus šventi Jehovai.+ Miestas daugiau nebebus niokojamas ir griaunamas.“
Išnašos
^ Arba „ir įsiliesi į linksmų šokėjų būrį“.
^ Arba „atsiims“.
^ Arba „gėrybių“.
^ Pažod. „riebumynais“.
^ Taip būdavo išreiškiamas sielvartas, liūdesys ar graužatis.
^ Pažod. „viduriai dėl jo sujuda“.
^ Arba galbūt „jų vyras“.
^ Arba „riebiųjų pelenų“. Tai buvo deginamosios aukos taukų prisigėrę pelenai.
