Jobo 11:1–20
11 Tada prabilo naamatietis Cofaras:+
2 „Nejau į šias kalbas nebus atsakyta?
Argi daug šnekėdamas kas tapo teisesnis?*
3 Savo plepalais, manai, nutildysi žmones?
Negi tokio šaipūno niekas nesugėdins?+
4 Tu sakai: ‘Mano mokymas grynas,+tavo akyse esu švarus.’+
5 O kad Dievas į tave prabiltų,kad atvertų savo lūpas!+
6 Tada jis atskleistų tau išminties slėpinius,nes išmintis labai įvairialypė.
Tada pamatytum, kad dalį tavo kaltės Dievas pamiršta.
7 Nejau gali suvokti Dievo gelmes,suvokti viską apie Visagalį*?
8 Išmintis juk aukštesnė už dangų – ar tau ją pasiekti?
Ji gilesnė už kapą* – ar tau ją permanyti?
9 Ji didesnė už žemę,platesnė už jūrą.
10 Jei praeidamas jis ką sučiups ir patrauks teisman,kas jam pasipriešins?
11 Juk suktą žmogų Dievas kiaurai mato.
Nejau, regėdamas piktybę, ims ir nusigręš?
12 Bet tuščiagalvis susiprastik kai laukinė asilė pagimdys žmogų*.
13 O kad paruoštum savo širdį,tiestumei į jį rankas!
14 Jei tavo rankoj nedorybė, šalin ją mesk,ir neteisumą išguik iš savo palapinių.
15 Tada galėsi žengt aukštai iškėlęs galvą*ir būsi tvirtas, nieko nebijosi.
16 Tada pamirši vargus,kaip vandenis praplaukusius teprisiminsi.
17 Gyvenimas taps šviesesnis už vidudienį,net jo tamsybė bus kaip rytas.
18 Jausiesi ramus, nes turėsi viltį.
Viską aplink apžvelgęs, eisi ilsėtis be rūpesčio.
19 Gulsiesi, ir nebus tau ko bijoti.
Tavo prielankumą stengsis įgyti daugelis.
20 O nedorėliams akys apžlibs,jie neras kur pabėgti.
Mirtis jiems bus vienintelė viltis.“+
Išnašos
^ Arba „Argi pagyrūnas bus teisus?“
^ Arba „rasti Visagalio ribą“.
^ Arba „tik kai laukinis asilas užgims žmogumi“.
^ Pažod. „Tada pakelsi savo veidą be dėmės“.
