Jono 2:1–25
2 O trečią dieną Galilėjos Kanoje buvo vestuvės ir jose dalyvavo Jėzaus motina.
2 Į jas buvo pakviesti ir Jėzus su savo mokiniais.
3 Pritrūkus vyno, motina tarė Jėzui: „Jie nebeturi vyno.“
4 Bet Jėzus jai pasakė: „O kas man ir tau, moterie? Mano valanda dar neatėjo.“
5 Jo motina tarė patarnaujantiems: „Darykite viską, ką jis jums sakys.“
6 Ten, kaip reikalavo žydų apsivalymo nuostatai,+ buvo pastatyti šeši akmeniniai ąsočiai, kiekvienas – dviejų trijų saikų* talpos.
7 Ir Jėzus patarnaujantiems tarė: „Pripilkite ąsočius vandens.“ Tie pripylė juos sklidinus.
8 Tada Jėzus pasakė: „Dabar pasemkite ir nuneškite pokylio prievaizdui.“ Ir tie nunešė.
9 Pokylio prievaizdas paragavo to vandens – jis buvo pavirtęs vynu. Nežinodamas, iš kur tas vynas (vandenį sėmę tarnai tai žinojo), prievaizdas pasišaukė jaunikį
10 ir tarė: „Bet kuris kitas iš pradžių būtų padėjęs gerąjį vyną, o svečiams įgėrus atnešęs prastesnį. Tu laikei gerąjį vyną iki šiolei.“
11 Tai, ką Jėzus padarė Galilėjos Kanoje, buvo pirmasis jo stebuklas. Taip jis parodė savo šlovę,+ ir jo mokiniai jį įtikėjo.
12 Paskui Jėzus kartu su savo motina, broliais+ ir su savo mokiniais nusileido į Kafarnaumą,+ bet ten išbuvo neilgai.
13 Artinosi žydų šventė Pascha,+ ir Jėzus nukeliavo aukštyn į Jeruzalę.
14 Šventykloje jis pamatė žmones, prekiaujančius galvijais, avimis, balandžiais,+ ir sėdinčius pinigų keitėjus.
15 Pasidaręs iš virvelių rimbą, Jėzus išvarė tuos prekeivius iš šventyklos su visomis avimis ir galvijais, išbarstė pinigų keitėjų monetas ir išvartė jų stalus,+
16 o balandžių pardavėjams pasakė: „Pasiimkite visa tai iš čia! Gana iš mano Tėvo namų daryti prekyvietę!“+
17 Jo mokiniai prisiminė, kad yra parašyta: „Uolumas dėl tavo namų sugrauš mane.“+
18 Tada žydai tarė Jėzui: „Jei jau taip elgiesi, parodyk mums ženklą+ – įrodyk, kad turi tam teisę.“
19 Jėzus jiems atsakė: „Sugriaukite šitą šventyklą ir per tris dienas aš ją prikelsiu.“+
20 Žydai tarė: „Šitą šventyklą statė keturiasdešimt šešerius metus, o tu ją prikelsi per tris dienas?“
21 Tačiau Jėzus šventykla vadino savo kūną.+
22 Kai jis buvo prikeltas iš mirusių, jo mokiniai prisiminė, kad jis taip sakydavo.+ Tada jie įtikėjo Raštų žodžiais ir tuo, ką Jėzus buvo kalbėjęs.
23 Per Paschos šventę daug žmonių Jeruzalėje matė Jėzaus daromus ženklus ir jį* įtikėjo.
24 Bet Jėzus nelabai jais pasitikėjo*, nes visus juos perprato.
25 Jam nereikėjo, kad kas apie žmogų paliudytų, – pats žinojo, kas slypi žmogaus širdyje.+
Išnašos
^ Saikas čia, galimas dalykas, atitinka skysčių matavimo vienetą batą, kuris buvo lygus 22 L. Žr. priedą B14.
^ Pažod. „jo vardą“.
^ Pažod. „savęs jiems nepatikėjo“.
