21 SKYRIUS

Kaip ištverti tėvų priekaištus?

„Mano mama — tikras policininkas. Ji nuolat ieško, ką padariau ne taip. Dar net nespėjau susitvarkyti, o jinai jau įtariai žiūri, ar ko nors nepraleidau“ (Kregas)

„Tėvai nuolat man pamokslauja, sako, kad nieko nesugebu padaryti gerai — nei mokykloje, nei namie, nei bendruomenėje. Visada randa, ką prikišti“ (Džeimsas)

 AR IR TAU atrodo, kad niekaip nesugebi tėvams įtikti? Ar jauti, kad jie seka kiekvieną tavo žingsnį, kad žiūri į tave pro didinamąjį stiklą — nuolat tave stebi, ieško priekabių ir būtinai randa, už ką papriekaištauti?

Ką tenka išgirsti dažniausiai?

□ Ar kada susitvarkysi kambarį?!

□ Eik nuo televizoriaus!

□ Tu dar ne lovoj?!

□ Ar tu kelsies pagaliau?!

Užrašyk, kokia tėvų pastaba ar priekaištas tave labiausiai erzina.

․․․․․

Tiesa, tėvų nurodinėjimai ir kritika kartais gali išvesti iš kantrybės. Bet pagalvok. Jei tėvai nė karto neduotų tau pamokymo, nesudrausmintų, ar neimtum manyti: „Gal aš apskritai jiems nerūpiu?“ (Hebrajams 12:8) Taip, jei tėvai drausmina, vadinasi, myli. Apie tai sakoma ir Biblijoje: „Ką myli, tą Viešpats sudraudžia kaip tėvas mylimą sūnų“ (Patarlių 3:12).

Išties, tu gali būti tėvams dėkingas, kad jie tave protina. Juk esi dar jaunas ir gyvenimiškos patirties turi daug mažiau nei jie. Todėl anksčiau ar vėliau tau prireiks pamokymo. Be tinkamo vadovavimo gali lengvai pasiduoti „jaunatvės geismams“ (2 Timotiejui 2:22).

Bet jausmas tai nekoks!

Be abejo, „kiekviena auklyba iš karto atrodo ne džiuginanti, o liūdinanti“ (Hebrajams 12:11). Ypač auklyba nesmagi, kai esi jaunas. Ir nieko čia keista. Tavo asmenybė dar tik formuojasi, tu vis dar augi ir tik pradedi save pažinti. Todėl kiekviena pastaba — net ir gerai apgalvota ir pasakyta maloniais žodžiais — širdyje gali sukelti apmaudą.

 Tokia reakcija visai suprantama, nes tai, ką kiti apie tave kalba, gali formuoti tavo požiūrį į save, kelti ar griauti savigarbą. O tėvų nuomonė šiuo atžvilgiu daro itin didelę įtaką. Todėl kai tėvai pataiso ar išreiškia nepasitenkinimą, kad ką nors padarei ne taip, gali labai nusiminti.

Jei tėvai iškėlė vieną kitą tavo trūkumą, ar vien dėl to turėtum padaryti išvadą, kad niekada jiems neįtiksi arba kad esi visiškas nevykėlis? Ne. Visi žmonės yra netobuli, visi klysta (Mokytojo 7:20). Ir jei nori ko nors išmokti, klaidų neišvengsi (Jobo 6:24). Na, o jeigu atrodo, kad tėvai nesunkiai randa, ką pasakyti, kai kur nors suklysti, bet pritrūksta žodžių, kai yra už ką pagirti? Jausmas tikriausiai nekoks. Bet tai nereiškia, kad esi netikša.

Žvelk giliau

Jei kartais atrodo, kad tėtis ar mama pernelyg kabinėjasi, tai nebūtinai dėl kokio tavo „nusižengimo“, — gal jiems tiesiog nėra nuotaikos. Gal mamai buvo sunki diena? Gal kokia liga išvargino? Tada suprantama, kodėl jai užkliūva kelios dulkelės tavo kambaryje, nors greičiausiai, jeigu jaustųsi geriau, į tai nė nebūtų atkreipusi dėmesio. O gal tavo tėtis piktas ir suirzęs dėl to, kad šeimą slegia finansinės problemos? Tada neapgalvoti jo žodžiai gali kirsti „kaip kalavijo smūgiai“ (Patarlių 12:18). Žinoma, skaudu, kai esi nepagrįstai užsipuolamas. Bet užuot nuolat galvojęs apie patirtą neteisybę (tai tik dar labiau tave prislėgtų), stenkis  tėvams klaidas atleisti. Prisimink: „Mes visi dažnai suklumpame. Jeigu kas nesuklumpa kalboje, yra tobulas žmogus“ (Jokūbo 3:2).

Tėvai irgi netobuli, todėl ir jie kartais jaučiasi nevisaverčiai. Nors nesiseka tau, iš tikrųjų gali būti, kad dėl to jie kaltina save. Pavyzdžiui, mama gal prikaišioja dukrai dėl prastų pažymių. Bet visai tikėtina, kad širdyje svarsto: „Esu netikusi motina, nesugebu paskatinti dukros geriau mokytis.“

„Atakuojamas“ išlik ramus

Kad ir kokios būtų priekaištų ar drausminimo priežastys, svarbiausia, kaip įtemptoje situacijoje elgsiesi. Pirmas dalykas: stenkis susitvardyti. Patarlių 17:27 (Brb) sakoma: „Kas turi supratimą, susilaiko kalboje, protingas žmogus turi romią dvasią.“ Kaip tad išlaikyti „romią dvasią“, kai jautiesi atakuojamas? Pabandyk štai ką.

Klausykis. Neskubėk teisintis ar gintis, kad nieko blogo nepadarei, verčiau stenkis suturėti savo emocijas ir atidžiai klausykis, ką tėvai kalba. Jėzaus mokinys Jokūbas ragino krikščionis: „Kiekvienas žmogus tebūna greitas klausytis, lėtas kalbėti, lėtas rūstauti“ (Jokūbo 1:19). Jeigu tėvų kalbą piktai pertraukinėsi, jie manys, kad tu apskritai nesiklausai. Taip elgdamasis tik dar  labiau juos suerzinsi ir pamokymų nesumažės — tik padaugės.

Sutelk dėmesį. Kartais galbūt atrodys, kad pamokymą tėvai galėjo duoti ir malonesniu tonu. Bet sutelk dėmesį ne į tai, kaip tėvai su tavimi kalbėjo, o ką norėjo pasakyti. Paklausk savęs: „Kiek tėvų žodžiuose yra tiesos? Ar tėvai panašią pastabą yra sakę ir anksčiau? Ar būtų sunku įvykdyti jų reikalavimą?“ Kad ir kaip tuo metu situaciją vertintum, nepamiršk: tėvai tave myli ir linki tik gero. Jeigu nemylėtų — niekada nedrausmintų (Patarlių 13:24).

Persakyk. Jei perfrazuosi tėvų pamokymą ir mandagiai atsakysi, tėvai matys, kad girdėjai, ką jie sakė. Tarkim, tėtis pykteli: „Tavo kambary amžina netvarka. Arba susitvarkai, arba savaitgalį niekur neisi.“ O štai tau atrodo, kad kambarys visai tvarkingas. Bet jeigu tėčiui taip ir atšausi, vargu ar sau padėsi. Pabandyk į situaciją pažvelgti jo akimis. Daug geriau būtų, jei be sarkazmo atsakytum, pavyzdžiui: „Gerai, susitvarkysiu. Ar nieko, jei padarysiu tą po pietų?“ Jeigu tėvai matys, kad paėmei jų pastabas į širdį, įtampa tikriausiai atslūgs. Tik, aišku, turėsi ir padaryti, ko tavęs prašo (Efeziečiams 6:1).

 Palauk. Nepulk išsyk teisintis ir aiškintis, verčiau pirma padaryk, ką tau liepia. „Kas tyli, tas išmintingas“, — rašoma Biblijoje (Patarlių 10:19, Brb). Matydami, kad jų klausai, tėvai bus labiau linkę išklausyti ir tave.

Užrašyk, į kurį iš šių keturių patarimų labiausiai turėtum atkreipti dėmesį. ․․․․․

Stengtis verta

Ar būtum pasirengęs paplušėti, kad atrastum aukso? Biblijoje štai sakoma, kad išmintis yra nepalyginti vertesnė už bet kokius turtus (Patarlių 3:13, 14). Kaip tos išminties įgyti? Patarlių 19:20 rašoma: „Klausyk patarimo ir priimk pamokymą, kad ilgainiui taptum išmintingas.“ Tiesa, gauti patarimą ir pamokymą dažnai nėra malonu. Tačiau jei tėvų pamokymuose ieškosi išminties grynuolių ir jei ta išmintimi vadovausiesi, įgysi turtų, kurių vertė gerokai pranoksta aukso vertę.

 Reikia pripažinti: kritika neatsiejama nuo mūsų gyvenimo. Jos išgirsti tenka ir iš tėvų, ir iš mokytojų. Ateityje, be abejo, kritikos sulauksi ir iš darbdavių ir kitų žmonių. Tad kol gyveni su tėvais, mokykis tinkamai reaguoti į pastabas ir pamokymus. Tuomet tapsi pažangesnis mokykloje, būsi vertinamas darbe ir apskritai labiau pasitikėsi savimi. Truputis kantrybės duos puikių rezultatų!

KITAME SKYRIUJE

Nervina namų taisyklės? Skaityk, kaip išmokti būti patenkintam tau suteikta laisve, be to, kaip jos gauti daugiau.

BIBLIJOS EILUTĖ

„Išmintingas klausydamas taps išmintingesnis“ (Patarlių 1:5, Brb)

PATARIMAS

Tėvų pataisymą priimti bus lengviau, jeigu:

● vertinsi bet kokį pagyrimą, kurį gauni kartu su pastaba;

● nesupratęs, už ką buvai pabartas ar ko tėvai iš tavęs tikisi, paprašysi paaiškinti.

AR ŽINOJAI... ?

Kai kuriems tėvams gali būti sunku rodyti savo atžaloms šiltus jausmus, nes patys nesulaukė iš savo tėvų pakankamai meilės ir supratingumo.

VEIKSMŲ PLANAS

Kai kitą kartą tėvai man duos pastabą, aš... ․․․․․

Jei atrodys, kad tėvai pernelyg kabinėjasi, aš... ․․․․․

Savo tėvų šita tema norėčiau paklausti... ․․․․․

KAIP TAU ATRODO?

● Kodėl gali būti sunku priimti pastabas ar drausminimą?

● Kodėl tavo tėvai kartais būna tokie priekabūs?

● Kaip galėtum iš pamokymų pasisemti kuo daugiau naudos?

[Anotacija 177 puslapyje]

„Anksčiau mama visą laiką ant manęs rėkdavo, o aš jai atsikirtinėdavau. Bet dabar stengiuosi vadovautis Dievo Žodžio patarimais. Ir tai padeda. Mamos požiūris pradėjo keistis. Taikydama Biblijos principus pradėjau geriau mamą suprasti. Mūsų santykiai pasitaisė“ (Marlin)

[Iliustracija 180 puslapyje]

Jei pamokymuose ieškosi išminties grynuolių ir jei ta išmintimi vadovausiesi, įgysi turtų, kurių vertė gerokai pranoksta aukso vertę