Daug izraelitų vėl pradėjo garbinti stabus, todėl Jehova leido, kad kraštą užvaldytų filistinai. Bet buvo ir tokių izraelitų, kurie Jehovą mylėjo. Vienas jų – Manoachas. Jiedu su žmona neturėjo vaikų. Sykį pas Manoacho žmoną Jehova pasiuntė angelą. Šis jai pasakė: „Tu susilauksi sūnaus. Jis išvaduos Izraelį iš filistinų rankų. Jis bus nazyras.“ Ar žinai, kokie žmonės buvo nazyrai? Jie buvo ypatingi Jehovos tarnai. Nazyrams nebuvo leidžiama kirptis plaukų.

Manoachas sūnų pavadino Samsonu. Kai šis užaugo, Jehova davė jam jėgos ir jis tapo labai stiprus. Įsivaizduok, jis plikomis rankomis užmušė liūtą! Kartą Samsonas nukovė 30 filistinų be niekieno pagalbos. Filistinai Samsono baisiai nekentė ir ieškojo būdo jį nužudyti. Štai vieną naktį, kai Samsonas nakvojo Gazoje, jie nuėjo prie miesto vartų ir tykojo norėdami ryte jį užpulti. Bet vidurnaktį Samsonas prabudo, nuėjo prie miesto vartų ir juos išrovė! Užsidėjęs vartus ant pečių, jis nunešė juos į pačią kalno viršūnę prie Hebrono.

Po kiek laiko filistinai atėjo pas Samsono mylimąją Delilą ir sakė jai: „Sumokėsime tau tūkstančius sidabrinių, jei išsiaiškinsi, iš kur Samsonas turi tiek jėgos. Norime jį sučiupti ir įkalinti.“ Delila susiviliojo pinigais ir sutiko. Iš pradžių Samsonas nenorėjo jai sakyti, kodėl jis toks stiprus. Bet Delila tiek nedavė jam ramybės, kad galiausiai jis pasidavė ir atskleidė savo paslaptį: „Mano plaukai niekada nebuvo kirpti, nes esu nazyras. Jeigu mano galva būtų nuskusta, aš netekčiau savo galios.“ Kaip manai, ar Samsonas pasielgė protingai?

 Nieko nelaukdama Delila pranešė filistinams: „Sužinojau jo paslaptį!“ Ji užmigdė Samsoną ant savo kelių ir pakvietė vieną vyrą, kad nukirptų Samsonui plaukus. Tada Delila sušuko: „Samsonai, filistinai čia!“ Kai jis atsibudo, savo galios jau nebeturėjo. Filistinai sugriebė jį, išdūrė akis ir uždarė kalėjime.

Vieną dieną tūkstančiai filistinų susirinko į savo dievo Dagono šventyklą. Džiūgaudami jie sakė: „Mūsų dievas atidavė Samsoną mums į rankas! Atveskite jį čia, tegu mus pajuokina!“ Filistinai pastatė Samsoną tarp dviejų kolonų ir tyčiojosi iš jo. Samsonas šaukėsi Jehovos: „Jehova, suteik man jėgos dar vieną kartą.“ Tuo metu Samsono plaukai jau buvo ataugę. Jis įsirėmė į kolonas ir iš visų jėgų jas pastūmė. Šventykla griuvo ir visi ten buvę žmonės žuvo. Žuvo ir Samsonas.