1—3. a) Kaip atrodė sosto menė ir kaip ten jautėsi Estera? b) Kaip karalius Esterą sutiko?

ESTERA iš jaudulio ir baimės plakančia širdimi lėtai artinasi prie karaliaus sosto. Didžiojoje Sūzų rūmų menėje tvyro mirtina tyla. Girdėti tik lengvučiai pačios Esteros žingsniai ir karališko jos apdaro šnaresys. Eidama ji nesidairo nei į grakščias kolonas, nei į lubas, apmuštas dailiai raižytomis Libano kedrų lentelėmis. Visas Esteros dėmesys sutelktas į soste sėdintį žmogų — žmogų, kurio rankose jos gyvybė.

² Karalius nuo Esteros taip pat nenuleidžia žvilgsnio. Jis laiko ištiesęs aukso skeptrą, vadinasi, dovanoja jai už tai, kad sulaužė įstatymą — nekviesta drįso pasirodyti karaliaus akivaizdoje. Kupina dėkingumo Estera priėjusi prie sosto paliečia skeptro galą (Est 5:1, 2).

³ Visa karaliaus Ahasvero išvaizda byloja, koks jis turtingas ir galingas. Persijos valdovų drabužiai, kaip teigia istorikai, buvo labai brangūs — šiais laikais jie kainuotų šimtus milijonų eurų. Bet prabangiais apdarais vilkinčio vyro akyse Estera mato žmogišką šilumą. Nors ir savotiškai, Ahasveras ją vis dėlto myli. Karalius jai taria: „Kas atsitiko, karaliene Estera? Ko tu prašai? Net jeigu tai būtų ir pusė mano karalystės, bus tau suteikta“ (Est 5:3).

4. Kokia užduotis Esteros laukė?

⁴ Estera jau parodė tvirtą tikėjimą ir nepaprastą drąsą — atėjo pas karalių užsistoti už žydų tautą, gelbėti saviškių nuo pražūties. Kol kas Ahasveras karalienės atžvilgiu nusiteikęs palankiai, tačiau priešaky jos laukia itin sunki užduotis. Estera išdidųjį valdovą turi įtikinti, kad Hamanas, jo artimiausias patarėjas, yra piktavalis apgavikas, mat klasta prikalbino jį pasmerkti mirčiai visus žydus. Ko Estera imasi? Ir ko iš šios tvirto tikėjimo moters galime pasimokyti mes?

5, 6. a) Kas rodo, kad Estera puikiai žinojo principą, kurį randame Mokytojo 3:1, 7? b) Kodėl galime sakyti, kad Estera pasielgė protingai?

⁵ Ar Estera savo reikalą karaliui išdėsto tuojau pat, prie tarnų ir pareigūnų? Jeigu ji taip padarytų, savo vyrą tikriausiai pažemintų, o Hamanas, sužinojęs iš kitų, kuo jį kaltina, turėtų laiko sugalvoti kokį pasiteisinimą. Tad ką Estera nusprendžia daryti? Prieš kelis šimtmečius išmintingasis karalius Saliamonas, Dievo dvasios įkvėptas, rašė: „Viskam yra metas, ir kiekvienam reikalui tinkamas laikas [...], laikas tylėti ir laikas kalbėti“ (Mok 3:1, 7). Šio ir kitų Dievo Žodžio principų Mordechajas, ištikimas Jehovos tarnas, savo globotinę mokė tikriausiai nuo pat jaunumės, tad ji žinojo, kada laikas kalbėti, o kada ne.

⁶ Taigi, Estera sako: „Jeigu karaliui patinka, [...] prašyčiau karalių ir Hamaną ateiti šiandien į puotą, kurią esu suruošusi“  (Est 5:4). Karalius kvietimą priima, įsako į pokylį pakviesti ir Hamaną. Kad nepažemintų savo vyro orumo, Estera kol kas neatskleidžia, kas jai guli ant širdies. Tą ji padarys puotoje, tinkamesnėmis aplinkybėmis. Argi ne protingai Estera pasielgė? (Perskaityk Patarlių 10:19.)

7, 8. Kokias vaišes suruošė Estera ir kodėl savo reikalo karaliui tą dieną dar neišdėstė?

⁷ Ruošdama vaišes Estera, be abejo, apgalvoja kiekvieną smulkmeną, pasirūpina, kad stalas būtų nukrautas karaliaus mėgstamais valgiais. Ir, žinoma, kokios vaišės be gero vyno — gėrimo, kuris pakelia nuotaiką (Ps 104:15). Ahasveras ateina į puotą. Jis yra puikiai nusiteikęs ir dar sykį pasiteirauja Esteros, ko ši trokštanti. Gal jau dabar laikas prabilti?

⁸ Estera mato, kad ne laikas. Todėl karalių ir jo patarėją pakviečia į vaišes ateiti ir rytojaus dieną (Est 5:7, 8). Ko ji delsia? Atminkime: dėl karaliaus įsakymo visiems Esteros tautiečiams gresia mirtis. Reikalas labai rimtas, tad Estera turi viską gerai  pasverti. Ji nusprendžia palaukti, kad savo vyrui dar kartą parodytų, kaip didžiai jį gerbia.

9. Kodėl kantrumas yra vertybė ir ko šiuo atžvilgiu galime pasimokyti iš Esteros?

⁹ Kantriam būti nelengva, bet kantrumas — didelė vertybė. Nors Esterai buvo labai neramu ir norėjosi karaliui viską papasakoti kuo greičiau, ji kantriai laukė tinkamo meto. Šiuo atžvilgiu iš Esteros turime ko pasimokyti. Juk tikriausiai, kaip ir ji, kiekvienas esame patyrę vienokią ar kitokią neteisybę. Jeigu iškyla koks opus reikalas ir tenka kreiptis į žmogų, kuris turėtų įgaliojimus tą reikalą išspręsti, būkime kantrūs kaip Estera. Patarlių 25:15 rašoma: „Kantrumu teisėjas gali būti palenktas, o lipšnus liežuvis gali perlaužti kaulą.“ Nors žmogus būtų priešiškas, kietas it kaulas, tą priešiškumą — jeigu išlauksime tinkamo meto ir kalbėsime maloniai — galbūt pavyks įveikti. O ar Esterai už kantrumą ir nuovokumą Jehova atlygino?

10, 11. Kas iš puotos grįžtančiam Hamanui sugadino nuotaiką ir ką daryti jam pasiūlė žmona ir draugai?

¹⁰ Dėl to, kad Estera kantriai laukia, viskas ima klostytis labai gerai, netgi geriau, negu buvo galima tikėtis. Karaliaus ir karalienės pamalonintas, Hamanas iš puotos grįžta pakilios nuotaikos. Bet žengdamas pro rūmų vartus, jis išvysta Mordechają — žydą, kuris iki šiol nė karto nebuvo teikęsis jo pagerbti. Mordechajas ir šįkart nekreipia į jį dėmesio. Tačiau ne dėl to, kad būtų nepagarbus žmogus. Ne, kaip minėjome ankstesniame skyriuje, pagerbti Hamaną Mordechajui neleidžia sąžinė, jis bijo prarasti Jehovos palankumą. Taigi nenuostabu, kad Hamanas ant jo labai siunta (Est 5:9).

¹¹ Grįžęs namo Hamanas žmonai ir draugams papasakoja, koks įžeistas jaučiasi. Šie paragina jį: „Liepk pastatyti penkiasdešimt uolekčių aukščio kartuves ir rytoj rytą paprašyk karalių, kad įsakytų ant jų pakarti Mordechają.“ Pasiūlymas Hamanui patinka ir jis iškart liepia kartuves pastatyti (Est 5:12-14).

12. Kodėl karaliui buvo garsiai skaitomi metraščiai ir ką jis sužinojo?

¹² O karaliui tą naktį nepavyksta sudėti bluosto. Negalėdamas užmigti, jis, kaip pasakojama Biblijoje, paprašo atnešti karalystės metraščių knygą ir garsiai skaityti. Ir štai tarnas perskaito įrašą, kaip sykį prieš patį valdovą buvo rezgamas sąmokslas. Ahasveras prisimena, kad sąmokslininkai buvo sugauti ir nubausti mirtimi. Staiga jis paklausia, kaip Mordechajui — žmogui, kuris sąmokslą atskleidė, — buvo už tai atlyginta. „Nieko jam nebuvo duota“, — išgirsta atsakymą. (Perskaityk Esteros 6:1-3.)

13, 14. a) Kaip pasisuko Hamano reikalai? b) Ką Hamanui pasakė žmona ir bičiuliai?

¹³ Karaliui rūpi kuo greičiau tą klaidą ištaisyti. Tarnų jis klausia, ar rūmuose yra kas iš pareigūnų, galinčių jam patarti. Kaip tyčia, į rūmų prieškiemį įžengia Hamanas. Metas dar labai ankstyvas, bet jis tikriausiai nekantrauja gauti karaliaus leidimą įvykdyti Mordechajui mirties bausmę. Hamanui nespėjus nė žodžio ištarti, karalius pirmas jo teiraujasi, kaip būtų geriausia atlyginti žmogui, kuris pelnė karaliaus malonę. Manydamas, kad Ahasveras turi omenyje jį, Hamanas nepasikuklina: tokį žmogų reikėtų apvilkti karaliaus apdaru, užsodinti ant karaliaus žirgo, ir aukštas rūmų pareigūnas turi vedžioti žirgą po Sūzų miestą ir tą žmogų liaupsinti, kad visi girdėtų. Galime įsivaizduoti, kaip  ištįso Hamano veidas, kai paaiškėjo, kad tas nusipelnęs žmogus yra Mordechajas. O kas gi turės Mordechają visų akivaizdoje išaukštinti? Hamanas! (Est 6:4-10)

¹⁴ Kad ir labai nenorom, Hamanas šį jam baisiai nemalonų įpareigojimą vis dėlto įvykdo ir prislėgtas parskuba namo. Žmonai ir bičiuliams jis papasakoja, kas nutiko. Tie jam sako, kad tai nieko gero nežada, prieš žydą Mordechają jis tikrai nelaimėsiąs (Est 6:12, 13).

15. a) Kaip Esteros kantrumas išėjo į gera? b) Kodėl verta laukti Viešpaties?

¹⁵ Kadangi Estera buvo kantri ir neskubėjo pačią pirmą dieną kreiptis į karalių dėl žydų tautos, Hamanas per tą laiką spėjo apsigėdyti. O kodėl karalius naktį neužmigo? Ar tik ne Jehova siuntė jam nemigą? (Pat 21:1) Dievo Žodyje ne be reikalo esame raginami laukti Viešpaties. (Perskaityk Michėjo 7:7, Brb. *) Taigi, jeigu Jehovos laukiame — jeigu juo pasikliaujame ir rūpimą reikalą pavedame jam, — jis tikrai duos išeitį, ir galbūt nepalyginti geresnę, negu būtume radę patys.

16, 17. a) Kada Esterai atėjo laikas kalbėti? b) Kuo Estera skyrėsi nuo buvusios karalienės Vaštės?

¹⁶ Estera nebedrįsta ilgiau bandyti Ahasvero kantrybės. Antrąją vaišių dieną ji turi viską papasakoti. Tačiau nuo ko pradėti? Atsitinka taip, kad karalius suteikia jai progą — vėl paklausia, ko ji pageidautų (Est 7:2). Dabar Esterai pats laikas kalbėti.

 ¹⁷ Įsivaizduokime, kad Estera tyliai pasimeldžia, tada karaliui taria: „Jeigu susilaukiau tavo malonės, karaliau, ir jeigu patinka karaliui, tebūna man suteikta mano gyvastis — tai mano noras — ir gyvastis mano tautos — tai mano prašymas“ (Est 7:3). Atkreipkime dėmesį į žodžius „jeigu patinka karaliui“. Estera iš esmės pasako karaliaus sprendimą gerbsianti, kad ir koks jis būtų. Kaip ji skiriasi nuo buvusios karalienės Vaštės, kuri savo vyrą viešai pažemino! (Est 1:10-12) Be to, Estera karaliui nepriekaištauja, kad jis aklai pasitiki Hamanu. Ji tik maldauja dovanoti jai gyvybę.

18. Kaip Estera savo reikalą išdėstė karaliui?

¹⁸ Karalių toks prašymas nustebina, net pribloškia. Kas drįsta kėsintis į jo karalienės gyvybę? Estera tęsia: „Mano tauta ir aš esame parduoti, kad būtume sunaikinti! Nužudyti ir išnaikinti! Jeigu būtume buvę parduoti kaip vergai ir vergės, aš būčiau tylėjusi. Bet mūsų priešas negalėtų atitaisyti žalos, padarytos karaliui mūsų žūtimi“ (Est 7:4). Kaip matome, Estera atvirai pasako, koks pavojus iškilo, ir priduria, kad būtų nieko nesakiusi, jeigu jai ir jos tautai grėstų tik vergija. Betgi dabar visą tautą ruošiamasi išnaikinti, ir karaliui tai būtų ne į naudą. Todėl ji negalinti tylėti.

19. Ko pasimokome iš Esteros?

¹⁹ Iš Esteros pasimokome, kaip galima žmogų įtikinti, palenkti savo pusėn. Jeigu kokį reikalą prireiks išdėstyti kam iš artimųjų ar valdžios atstovų, daug laimėsime kantrumu, pagarba, atvirumu (Pat 16:21, 23).

20, 21. a) Kaip Estera atskleidė Hamano klastą ir kaip reagavo karalius? b) Ką, apgaulei išaiškėjus, darė Hamanas?

²⁰ „Kas jis? — Ahasveras sušunka Esterai. — Kur yra tas, kuris išdrįso tai daryti?“ Įsivaizduokime, kaip Estera, rodydama pirštu  į Hamaną, taria: „Priešas ir engėjas yra šis nedorėlis Hamanas!“ Tasai net susigūžia. Kas dabar bus? Ahasveras iš pykčio visas persimaino. Jis susivokia, kad patarėjas, patikimiausias žmogus, jį apgavo — klasta įkalbėjo pasirašyti įsaką ir taip mirčiai pasmerkti mylimą žmoną. Vos tvardydamasis, valdovas skubiai išeina į rūmų sodą, kad apsiramintų (Est 7:5-7).

²¹ Apgaulė išaiškėjo, ir Hamanas, bijodamas dėl savo gyvybės, parpuola priešais karalienę. Tuo tarpu karalius sugrįžta į menę ir mato: jo patarėjas sukniubęs ant gulto prie karalienės kojų. Ahasveras įniršta ir apkaltina Hamaną mėginimu išprievartauti karalienę jo paties namuose. O šis kaltinimas prilygsta mirties nuosprendžiui. Hamanui uždengia veidą ir išveda. Tada vienas karaliaus pareigūnas pasako, kad Hamanas yra pastatęs dideles kartuves Mordechajui pakarti. Ahasveras iškart liepia ant jų pakarti Hamaną (Est 7:8-10).

22. Kuo mums Estera yra pavyzdys, jei atsiduriame iš pažiūros beviltiškoje situacijoje?

²² Gyvename neteisybės kupiname pasaulyje, todėl gali atrodyti, kad teisingumo pergalės niekada neregėsime. Gal ir tau kyla tokių minčių? Štai Estera, atsidūrusi iš pažiūros beviltiškoje situacijoje, neprarado vilties, nepaliovė tikėti, kad teisingumas bus įgyvendintas. Išlaukusi tinkamo meto, ji drąsiai prakalbo apie savo reikalą neabejodama, kad Jehova viską sutvarkys iki galo. Mes irgi veikime drąsiai ir pasitikėkime Dievu. Juk nuo Esteros laikų iki dabar jis nė kiek nepasikeitė. Jehovai visai nesunku įvykius pakreipti taip, kad nedori ir klastingi žmonės, panašiai kaip Hamanas, įkliūtų į savo pačių suregztas pinkles. (Perskaityk Psalmyno 7:12-17 [7:11-16, Brb].)

23. a) Kaip karalius apdovanojo Mordechają ir Esterą? b) Kaip išsipildė Jokūbo prieš mirtį pasakyta pranašystė apie Benjaminą? (Skaityk straipsnelį  „Pranašystė išsipildė“.)

²³ Pagaliau karalius sužinojo, kad Mordechajas yra ne tik jo ištikimas tarnas, išgelbėjęs jį nuo pasikėsinimo, bet ir Esteros  globėjas. Ahasveras Mordechają vietoj Hamano paskiria vyriausiuoju pareigūnu. Hamano namus ir didžiulius jo turtus atiduoda Esterai, o ši juos paveda prižiūrėti Mordechajui (Est 8:1, 2).

24, 25. a) Kodėl Estera dar negalėjo lengviau atsikvėpti? b) Kaip Estera dar kartą statė į pavojų savo gyvybę?

²⁴ Esterai ir Mordechajui, regis, niekas nebegresia. Ar dabar karalienė gali lengviau atsikvėpti? Ne, nes galvoja ne tik apie save. Hamano įsakas išžudyti žydus jau išsiuntinėtas po visą imperiją, net iki tolimiausių kampelių. Norėdamas išsiaiškinti, kada būtų palankiausias metas įgyvendinti savo piktą planą, Hamanas buvo metęs „pur“, tai yra burtą, — matyt, atliko kažkokias okultines apeigas (Est 9:24-26). Ir nors iki nustatytosios dienos dar yra keli mėnesiai, ji nenumaldomai artėja. Ar dar įmanoma užbėgti nelaimei už akių?

²⁵ Estera ir vėl aukojasi. Statydama į pavojų savo gyvybę, ji dar kartą eina pas karalių nekviesta ir su ašaromis maldauja Ahasverą atšaukti tą baisų įsaką, kad jos tauta nepražūtų. Tačiau Persijos karaliaus vardu išleisti įsakymai yra neatšaukiami (Dan 6:13, 16 [6:12, 15, Brb]). Tad karalius įgalioja Esterą ir Mordechają išleisti naują įsaką, kuris suteiktų žydams teisę gintis. Raiti pasiuntiniai išskuba į visus didžiosios imperijos kampelius pranešti žinios. Žydų širdyse sužimba viltis (Est 8:3-16). Visame krašte jie  ginkluojasi ir ruošiasi kovai. Jei ne naujasis įsakas, to jie negalėtų daryti. O ar Galybių Viešpats užsistos už savo tautą? (1 Sam 17:45)

26, 27. a) Kokią pergalę Jehova dovanojo savo tautai? b) Kokia pranašystė išsipildė, kai buvo nužudyti Hamano sūnūs?

²⁶ Lemtingajai dienai išaušus, Dievo tauta jau yra pasiruošusi. Netgi daugelis Persijos pareigūnų stoja žydų pusėn, nes visą šalį apskriejo naujiena, kad vyriausiuoju patarėju paskirtas žydas Mordechajas. Tą dieną Jehova savo tautai dovanoja didžią pergalę: priešai visiškai sutriuškinami, daugiau jie nebegalės kenkti * (Est 9:1-6).

²⁷ Mordechajas niekada nebūtų galėjęs saugiai valdyti Hamano namų, jei dešimt to nedorėlio sūnų būtų likę gyvi. Taigi ir šie buvo nužudyti (Est 9:7-10). Taip išsipildė Biblijos pranašystė, mat Dievas kadaise buvo pasakęs, kad izraelitų priešai amalekiečiai bus visi sunaikinti (Įst 25:17-19). Hamano sūnūs veikiausiai buvo iš paskutinių tos pasmerktos tautos atstovų.

28, 29. a) Kodėl Jehovos valia buvo tokia, kad Estera ir jos tautiečiai įsitrauktų į kovą su priešais? b) Kuo Estera yra mums sektinas pavyzdys?

²⁸ Ant Esteros jaunų pečių gulė sunki atsakomybės našta. Pavyzdžiui, jai teko svarbus vaidmuo leidžiant karaliaus vardu įsakus dėl mirties bausmės ir žydų teisės kovoti su priešais. Jai buvo tikrai nelengva. Bet Izraelio tautoje turėjo gimti žadėtasis Mesijas, vienintelė visos žmonijos išgelbėjimo viltis, todėl žydus reikėjo apsaugoti nuo pražūties — tokia buvo Jehovos valia (Pr 22:18). Atėjęs į žemę Mesijas, Jėzus, savo sekėjams uždraudė imti ginklą į rankas, ir Dievo tarnai dėl to džiaugiasi (Mt 26:52).

²⁹ Mums, krikščionims, kovoti vis dėlto tenka, tik kova yra dvasinė. Šėtonas daro viską, kad mūsų tikėjimą sužlugdytų. (Perskaityk 2 Korintiečiams 10:3, 4.) Gerai, kad turime tokių pavyzdžių kaip Estera. Tad sekime jos tikėjimu — būkime kantrūs ir elkimės protingai, jei prireikia ką įtikinti, taip pat būkime drąsūs ir pasiruošę aukotis dėl bendratikių.