KIEK smegenų turite? Jei sakytumėte „vienerias“, būtumėte teisus. Tačiau jūsų organizmas turi ir kitų nervinių sistemų. Vienas neuronų tinklas yra toks platus, jog kai kurie mokslininkai jį vadina antrosiomis smegenimis. Tai enterinė nervų sistema (ENS), esanti ne galvoje, o daugiausia pilve.

Organizmui, kad paverstų maistą energija, reikia milžiniškų pastangų ir koordinavimo. Tad nieko keista, jog smegenys didžiąją virškinimo kontrolės dalį, taip sakant, perleidžia ENS.

Enterinė nervų sistema daug paprastesnė už smegenis, tačiau vis tiek labai sudėtinga. Žmonių organizme ją sudaro 200–600 milijonų neuronų. Šis didžiulis neuronų tinklas išsidėstęs virškinimo trakte. Mokslininkų nuomone, jeigu ENS turėtų funkcionuoti smegenyse, nervai, kurių reikėtų, būtų per stori. Taigi, kaip rašoma knygoje The Second Brain, „yra ir saugiau, ir patogiau leisti [virškinimo sistemai] pačiai save prižiūrėti“.

Maistui virškinti būtina, kad tam tikri cheminiai junginiai susidarytų reikiamu metu ir būtų pernešti į reikiamas vietas. Profesorius Garis Mo (Gary Mawe) ne be reikalo virškinimo sistemą pavadino „chemijos laboratorija“. Joje vyksta nepaprastai sudėtingi procesai. Pavyzdžiui, žarnų sienelės padengtos specialiomis ląstelėmis, kurios veikia kaip cheminiai detektoriai, arba skonio receptoriai, atpažįstantys suvalgytame maiste esančias chemines medžiagas. Gavusi tokią informaciją enterinė nervų sistema paskatina išsiskirti virškinimo fermentus, suskaidančius maisto medžiagas į daleles, kurias organizmas gali pasisavinti. Be to, ENS atlieka svarbų vaidmenį tikrindama maisto dalelių rūgštingumą bei kitas chemines savybes ir atitinkamai pakeisdama fermentus.

Virškinimo traktą galima prilyginti konvejeriui, kurį iš esmės valdo enterinė nervų sistema. Mūsų „antrosios smegenys“ stumia maistą virškinimo traktu, versdamos jo sienelėse esančius raumenis susitraukinėti. Prireikus ENS keičia raumenų susitraukimų stiprumą ir dažnį, kad visa sistema veiktų sklandžiai, panašiai kaip juostinis konvejeris.

Kita enterinės nervų sistemos atliekama funkcija – apsauga. Suvalgytame maiste gali būti kenksmingų bakterijų. Tad nieko keista, jog 70–80 procentų mūsų organizmo limfocitų – itin svarbių imuninės sistemos komponentų – yra susitelkę pilve. Su maistu į skrandį patekus dideliam kiekiui pavojingų mikrobų, ENS imasi apsaugoti organizmą: paskatina raumenis stipriai susitraukinėti ir taip sukelti vėmimą arba viduriavimą, kad pasišalintų labiausiai užkrėstos maisto medžiagos.

Nors gali atrodyti, jog enterinė nervų sistema veikia nepriklausomai nuo smegenų, šie du nervų centrai nuolat palaiko ryšius. Pavyzdžiui, ENS reguliuoja hormonus, kurie smegenims pasako, kada turėtumėte valgyti ir kiek. Taip pat šios sistemos nervinės ląstelės siunčia smegenims signalą, kai esate sotus, o jei persivalgėte, gali sukelti pykinimą.

Net ir neskaitęs šio straipsnio greičiausiai numanėte, kad tarp jūsų virškinimo sistemos ir smegenų yra ryšys. Gal pastebėjote, kad suvalgius tam tikro kaloringo maisto, regis, pakyla nuotaika? Specialistai teigia, jog taip atsitinka dėl to, kad ENS ima smegenims siųsti „laimės signalus“; prasideda grandininė reakcija, sužadinanti pasitenkinimo jausmą. Štai kodėl patirdami stresą žmonės linkę valgyti vadinamąjį paguodos maistą. Mokslininkai ieško būdų, kaip dirbtinai stimuliuoti enterinę nervų sistemą ir taip padėti sergantiesiems depresija.

Kitas pavyzdys, rodantis, kad smegenys ir virškinimo sistema glaudžiai susijusios, yra jausmas, jog pilve skraido drugeliai. Viena to priežasčių gali būti, kad dėl nervinės įtampos ENS kraują iš pilvo stumia į galvos smegenis. Kita streso pasekmė gali būti pykinimas, nes smegenys paskatina ENS keisti įprastą žarnyno susitraukimų tvarką. Pasak specialistų, smegenų ir žarnyno ryšiu galima paaiškinti vadinamuosius žarnyno instinktus.

Nors enterinė nervų sistema kartais vadinama antrosiomis smegenimis, ji negali už jus mąstyti ir priimti sprendimų. Kitaip tariant, ENS iš tikrųjų nėra smegenys ir negali padėti jums sukurti dainos, tvarkyti finansinių reikalų ar paruošti pamokų. Vis dėlto ši nepaprasta – tikriausiai iki galo dar neištyrinėta – sistema ir toliau stebina mokslininkus savo sudėtingumu. Tad kai kitą kartą sėsite valgyti, stabtelėkite ir pamąstykite apie stebėjimą, duomenų apdorojimą, koordinavimą ir komunikavimą – visus tuos procesus, kurie netrukus vyks jūsų virškinimo sistemoje.