Ar tikite, kad žmonija gali išspręsti daugelį problemų, kurios neleidžia mums gyventi ramiai bei saugiai ir kurios kelia grėsmę mūsų ateičiai? Kad ir kokių priemonių būtų imtasi, dėmesys turi būti sutelktas šalinti priežastis, o ne simptomus, antraip pastangos neduotų norimų rezultatų.

Įsivaizduokite tokią situaciją: vyras vardu Tomas susirgo ir po kurio laiko mirė. „Kai pasirodė pirmi ligos požymiai, niekas nesistengė išsiaiškinti, kas juos sukelia“, – rašė gydytojas, dirbantis ligoninėje, į kurią Tomas buvo paguldytas prieš pat mirtį. Atrodo, anksčiau Tomo sveikata rūpinęsi medikai tiesiog išrašydavo vaistų, kad jo savijauta būtų geresnė.

Argi ne panašiai žmonės sprendžia pasaulio problemas? Pavyzdžiui, kovodamos su nusikalstamumu valdžios institucijos leidžia įstatymus, įrengia vaizdo stebėjimo kameras, stiprina policijos pajėgas. Tačiau visos šios priemonės, nors šiek tiek ir padeda, nesprendžia problemos iš esmės, nes asmens poelgiai atspindi jo požiūrį, įsitikinimus, troškimus.

Danielius, gyvenantis vienoje ekonomiškai smunkančioje Lotynų Amerikos šalyje, sako: „Seniau gyvenome gerai. Nereikėjo baimintis, kad būsi užpultas ginkluotų plėšikų. Tačiau dabar nebėra nė vieno saugaus miesto ar kaimo. Ekonominis nuosmukis atskleidė, kas iš tiesų slypi daugelio širdyje – godumas ir pagarbos kito gyvybei bei turtui stoka.“

Vienas vyras, kuris pabėgo iš karo draskomos Artimųjų Rytų šalies ir vėliau ėmė studijuoti Bibliją, pasakoja: „Šeimos nariai, politiniai bei religiniai vadovai mano gimtajame mieste ragino jaunus vyrus eiti į karą ir būti didvyriais. Tas pats buvo kalama ir tiems, prieš ką mes kovojome! Tai padėjo man suvokti, kaip neišmintinga pasitikėti žmonių vadovais.“

Senovinėje išminties knygoje, Biblijoje, sakoma:

• „Žmogaus širdis nuo pat jaunumės linkusi į bloga“ (Pradžios 8:21).

• „Širdis už viską klastingesnė ir nenuspėjama. Kas gali ją perprasti?“ (Jeremijo 17:9)

• „Iš širdies išeina pikti sumanymai, žmogžudystės [...], ištvirkavimai, vagystės, melagingi liudijimai“ (Mato 15:19).

Žmonija neranda būdų, kaip atsikratyti širdyje slypinčių blogybių. Ir akivaizdu, jog tos ydos tik dar labiau ryškėja (2 Timotiejui 3:1–5). Nors mums prieinama gausybė informacijos, jau nekalbant apie neribotas bendravimo galimybes, geresni netampame. Kodėl tad negalime padaryti pasaulio saugesnio? Gal iš savęs reikalaujame per daug? Gal siekiame neįmanomo dalyko?

Net jeigu įvyktų stebuklas ir žmonija atsikratytų neigiamų bruožų, padaryti pasaulio saugia vieta  kiekvienam vis tiek nepajėgtume. Kodėl? Kadangi mūsų galimybės ribotos.

Tiesa ta, jog „ne žmogaus valioje [...] kreipti savo žingsnius“ (Jeremijo 10:23). Mes nebuvome sukurti su gebėjimu valdyti vienas kito, lygiai kaip nebuvome sukurti gyventi po vandeniu ar atvirame kosmose.

Pamąstykite: ar žmonėms patinka, kai kiti nurodinėja, kaip jiems gyventi, kokių moralinių vertybių laikytis arba kai aiškina, koks turi būti jų požiūris į abortą, mirties bausmę, vaikų drausminimą? Šiais klausimais nuomonės labai skiriasi. Taigi nors ir nelengva su tuo susitaikyti, Biblijos žodžiuose skamba tiesa: mes tiesiog neturime gebėjimo ir moralinės teisės vienas kitą valdyti. Kas gi galėtų mums padėti?

Išmintingiausia būtų kreiptis į savo Kūrėją. Juk jis mus sukūrė! Ir priešingai, negu kai kas tvirtina, mūsų nepamiršo. Kad esame jam svarbūs, suvokiame skaitydami išmintingus jo patarimus, užrašytus Biblijoje. Gilindamiesi į šią išskirtinę knygą, geriau suprantame ir save. Be to, sužinome, kodėl visa žmonijos istorija kupina nesėkmių ir tragedijų. Mums tampa aišku, kodėl, kaip rašė vienas vokiečių filosofas, „tautos ir valdžios nepasimoko iš istorijos ir nekeičia savo elgesio“.

Jėzus Kristus sakė, kad „išmintį išteisina visi jos darbai“ (Luko 7:35). Pavyzdžiui, išmintingą patarimą randame Izaijo 2:22: „Liaukitės pasitikėję žmogumi.“ Turėdami omenyje šiuos žodžius nepuoselėsime tuščių lūkesčių. Kenetas, gyvenantis viename smurtu garsėjančiame Šiaurės Amerikos mieste, sako: „Politikai vienas po kito žada geras permainas, tačiau jiems taip ir nepavyksta nieko padaryti. Jų nesėkmės nuolat primena, kad Biblijoje rašoma tiesa.“

Jau minėtas Danielius sako: „Kasdien vis labiau įsitikinu, jog žmonės gerai valdyti nesugeba [...]. Sąskaita banke ar koks nors pensijų fondas negarantuoja saugios ateities. Esu matęs, kaip stipriai žmonės jais nusivilia.“

Biblija ne tik apsaugo nuo nerealių lūkesčių, bet ir suteikia tikrą viltį, kaip sužinosite kituose straipsniuose.