Dienoraštis — patikimas draugas

BEJAUSMIAME pasaulyje dienoraštis gali būti patikimas pašnekovas ir supratingas draugas. Jis „padeda mums išsaugoti prisiminimus“, — sako rašytoja Kristina Boldvin. Tarsi nuotraukų albumas, kuriame užfiksuoti praeities vaizdai, dienoraštyje užrašyti įspūdžiai pasakoja ir išsaugo mūsų gyvenimo istoriją.

Bibliniais laikais valdovai dažnai užrašydavo reikšmingus įvykius. Biblijoje minima keletas tokių oficialių užrašų (Skaičių 21:14, 15; Jozuės 10:12, 13). Graikai buvo sukūrę savitą kalendorių, kurį vadino efemerides. * Jame buvo fiksuojamas kasdieninis žvaigždžių bei planetų judėjimas. Nukariavę Graikiją, romėnai irgi ėmė naudotis šiuo kalendoriumi, tačiau, būdami labai praktiški žmonės, į jį įtraukė informaciją apie visuomenei reikšmingus kiekvienos dienos įvykius. Taip jis tapo dar naudingesnis. Jį vadino diarium — nuo lotynų kalbos žodžio dies, reiškiančio „diena“.

Tačiau rašyti dienoraščius apie kasdienius asmeninius įvykius Vakarų šalyse tapo populiaru tik XVII amžiuje. Tai anglo Samuelio Pepiso dienoraštis, kuriame dievobaimingumas neįprastai persipynęs su žemiškais reikalais. Istorikams tai — vienas išsamiausių informacijos šaltinių apie anglų monarcho Karolio II laikų gyvenimą.

Nuo tada rašyti dienoraščius darėsi vis populiariau. Daug jų netgi tapo vertingais istoriniais dokumentais. Vienas iš tokių paminėtinų yra jaunos žydaitės, kuri slapstėsi nuo nacių, dienoraštis. Anos Frank Diary of a Young Girl yra skaudus nežmoniško žmonių elgesio įrodymas.

 Kuo dienoraštis patrauklus?

Atrodo, kad dienoraščio rašymas tenkina vieną svarbiausių žmogaus troškimų — išreikšti save. Kad ir ką aprašytume: džiaugsmą, pirmuosius kūdikio ištartus žodžius ar stiprėjančią meilę, dienoraštyje užfiksuojame svarbius savo gyvenimo įvykius. Vėliau jį skaitydami galime dar kartą išgyventi tas brangias akimirkas ir jų sukeltus jausmus.

Dienoraštis ypač vertingas tuo, kad gali padėti mums pažinti save. Rašytoja Tristin Rainer dienoraštį vadina „praktiška psichologine priemone, leidžiančia mums laisvai reikšti savo jausmus“.

Biblijoje, Patarlių 12:25, rašoma: „Nerimas apsunkina žmogaus širdį.“ Jei žmogus su niekuo nenori pasidalinti savo nerimu, jis gali išlieti jausmus raštu. Todėl rašyti dienoraštį dažnai patariama tuomet, kai reikia įveikti emocinį skausmą. Dienoraštis gali praversti, kai reikia apmąstyti savo gyvenimą, užsibrėžti naujus tikslus ar galbūt spręsti problemas. Rašydamas apie savo sunkumus bei jausmus žmogus labiau sutelkia dėmesį į tikrovę ir objektyviau ją vertina.

Be to, dienoraščio rašymas padeda lavėti. Amerikos mokytojų federacija tėvams pataria: „Skatinkite vaikus rašyti dienoraštį. Tai ugdo rašymo įgūdžius ir kūrybiškumą.“

Kaip pradėti?

Pirmiausia susiraskite ramią vietelę ir jums patogų sąsiuvinį arba užrašų knygutę. Žinoma, tuščias puslapis gali atrodyti tikrai bauginamai. Tačiau svarbiausia būti sąžiningam, spontaniškam ir nuoširdžiam. Galite savęs paklausti: ką dariau šiandien? kaip tai mane paveikė? ką valgiau? ką susitikau? kaip sekėsi mano artimiems žmonėms? Arba galite pradėti nuo esamo momento — atsakykite į klausimus: kaip gyvenu dabar? kokie mano tikslai? kokios svajonės? Tada, savęs nekritikuodamas, laisvai reikškite mintis.

Rašykite tiek, kiek norite, ir taip dažnai, kaip jums patinka. Būkite atviras. Nesirūpinkite nei gramatika, nei rašyba. Juk niekas kitas neskaitys. Galite įklijuoti nuotraukų, laikraščių iškarpų ar dar ko nors jums svarbaus. Tai jūsų knyga. Ji gali būti švari arba dėmėta, maža arba didelė. Rašyti turite tik jūs ir tik tada, kai norite. Jei dienoraščio rašymas taps prievole, sumanymas žlugs ir jūs nusivilsite. (Skaitykite rėmelį.)

Kaip mokslininkas naudojasi savo užrašais stebėdamas kokių nors savo tyrinėjamų organizmų pokyčius, taip dienoraštis gali padėti jums stebėti ir tyrinėti savo elgseną bei polinkius. Jis atskleis jūsų džiaugsmą, sielvartą, trūkumus ir stipriąsias savybes, patobulins gebėjimą išreikšti save. Tiesa, dienoraščiui reikės skirti ir laiko, ir dėmesio, bet triūsas nenueis veltui. (Atsiųsta.)

[Išnaša]

[Rėmelis 27 puslapyje]

Kaip pradėti

◆ Išsirinkite tvirtą sąsiuvinį, kurį būtų patogu nešiotis.

◆ Susiraskite ramią vietelę ir pasirinkite laiką, kai esate vienas. Kaskart užrašykite datą.

◆ Jei kelias dienas nerašėte, nesijaudinkite, o tęskite toliau.

◆ Nekritikuokite savo darbo. Nesivaržykite, mintis reikškite laisvai. Aprašykite detales — ne tik konkrečius įvykius.