Rodyti straipsnį

Rodyti turinį

Matatu — spalvingas Kenijos autobusiukas

Matatu — spalvingas Kenijos autobusiukas

Matatu — spalvingas Kenijos autobusiukas

ATSIBUSKITE! BENDRADARBIO KENIJOJE

APSILANKIUSIEJI Kenijoje kelionės įspūdžius visada pasakoja negailėdami skambių epitetų. Dramblių bandos vadė, didingas liūtas, tamsiai raudonas saulėlydis ar kiti matyti vaizdai giliai įstringa keliautojo atmintyje. Čia apstu pačių įvairiausių grožybių. Be to, daugelyje šio krašto kelių galima išvysti ir kitokią įdomybę — margaspalvį matatu. Matatu yra viešojo transporto priemonė, kuri dėl keleto ypatybių Kenijoje tapo labai populiari.

Įdomi ne vien matatu kilmė, bet ir jų panaudojimas. Pirmieji tokie automobiliai buvo išklerę „Ford Thames“, kuriuos po Antrojo pasaulinio karo Etiopijoje paliko Britanijos kariai. Septintojo dešimtmečio pradžioje Nairobio gyventojai šiais kledarais paveždavo savo draugus į miesto centrą ir už tai paprašydavo vos 30 centų kurui nusipirkti. * Netrukus kai kurie suvokė, kad iš šių senų transporto priemonių galima pasipelnyti. Taigi daugelis jų buvo perdaryti į 21 vietos autobusiukus su vietoj sėdynių lygiagrečiai įtaisytais trimis mediniais suolais (tuo jie panašūs į senuosius Nigerijos bolekajas). Kiekvienas keleivis už kelionę sumokėdavo po tris 10 centų monetas. Taigi nesunku atspėti, kodėl jie praminti matatu, — suahelių kalboje tatu reiškia „trys“. Nuo tada matatu visiškai pasikeitė. Dabartiniai modeliai nuo savo burzgiančių pirmtakų skiriasi kaip diena nuo nakties. Šių dienų matatu yra kur kas išvaizdesnis, — viename Kenijos dienraštyje jis prilygintas ‛aptakios formos kulkai, išdažytai visomis vaivorykštės spalvomis’. Taip, tai jau nebe tas septintojo dešimtmečio rankų darbo gaminys!

Važiavimas matatu dažnai užima kvapą, ypač kai vairuotojas nardo judriomis miesto gatvėmis. Šiek tiek pasivažinėkime su matatu po Nairobį ir pajuskime tai patys.

Smagi pramoga

Mūsų kelionė prasidės aikštelėje, iš kurios dešimtys autobusiukų tuoj išsiskirstys į visas puses. Dabar pirma valanda ir čia knibždėte knibžda žmonių, besirenkančių jiems tinkamu maršrutu važiuojantį matatu. Kai kurie išsiruošę toliau, todėl jų kelionė užtruks ne vieną valandą. Kiti ketina pavažiuoti vos keletą kilometrų nuo centro, veikiausiai užkąsti. Matatu jiems labai parankus.

Ar pastebėjote, kad daugelis autobusiukų mirga ryškiomis spalvomis? Jie puošiami ne šiaip sau, nes kai kurie keleiviai renkasi matatu pagal išvaizdą. Geriau įsižiūrėję ant autobusiukų šonų išvysite keletą užrašų. Kai kurie jų šiuolaikiški, pavyzdžiui: „El Ninjas“, „Tūkstantmetis“, „Tinklalapis“, „Internetas“, „Dot Com“. Kiti, sakykim, „Romus“ ir „Misionierius“, nusako geras žmonių savybes ar geradarystes. Puošnumu matatu primena filipiniečių visureigius taksi. Įdomu, kad jie taip pat buvo perdaryti iš Antrojo pasaulinio karo metu naudotų automobilių.

Keleivių viliojimas yra nepaprastai įdomus reginys. Nors ant autobusiukų priekio aiškiai užrašyti maršrutai, konduktoriai visa gerkle šaukia, kur jie važiuos, o vairuotojai pritaria jiems ritmingai signalizuodami. Nenustebkite, jei ant kurio nors matatu pamatysite užrašą „Jeruzalė“ ar „Jerichas“. Įsėdę į tokį autobusiuką jūs nuvažiuotumėte ne į Vidurio Rytus, bet į šiais bibliniais vardais pavadintus rytinius Nairobio priemiesčius. Kadangi kone kiekvieno matatu konduktoriai kviečia važiuoti su jais, nieko nuostabaus, kad keleiviams nelengva apsispręsti.

Nagi, lipkime į autobusiuką, pavadintą „Braškė“. Tikriausiai važiuoti juo bus taip pat malonu, kaip ir pasigardžiuoti tomis uogomis. Šis matatu, matyt, patraukė daugelį, nes visos vietos buvo užimtos vos per kelias minutes. Keleivius maloniai nuteikia tyli muzika, skambanti iš nedidelių garsiakalbių, pakabintų palubėje. Tačiau nemanykite, kad taip yra visuose autobusiukuose. Kai kuriuose po sėdynėmis būna įtaisyti didžiuliai garsiakalbiai, iš kurių sklinda kurtinanti muzika. Jau daugiau nei dešimt minučių kaip visos vietos užimtos, bet matatu dar nesiruošia važiuoti. Ko gi laukiame? Ogi tarpus tarp suolų turi užimti stovintys keleiviai. Netrukus čia jau nebeliko kur bepasisukti. Tačiau matatu tikriausiai dar ne sykį sustos paimti daugiau keleivių.

Pagaliau pajudėjome. Visiškai nepažįstami žmonės įsitraukia į gyvus pokalbius, kurie daugiausiai sukasi apie dienos įvykius. Gali pamanyti, kad atsidūrei turguje. Tačiau būk atsargus ir pernelyg neįsijausk į pokalbius. Kai kurie taip įsijautė į diskusijas, kad net pražiopsojo išlipimo vietą.

Matatu griežtai nesilaiko nustatyto maršruto. Kad suspėtų pagal paties sudarytą tvarkaraštį, vairuotojas važiuoja pro kur tik gali, netgi šaligatviu, kartais tik per plauką nekliudo pėsčiųjų. Konduktoriaus darbas irgi nelengvas. Iš triukšmaujančių keleivių jis bando surinkti pinigus už važiavimą, nors kai kurie visai nenori susimokėti. Tačiau konduktorius nenusiteikęs daug ginčytis dėl tokių menkniekių: arba keleivis moka, arba matatu tučtuojau sustoja ir jam liepiama išlipti; kartais tai daroma gana grubiai. Jei kas nori išlipti ar įlipti, konduktorius apie tai praneša vairuotojui. Jis duoda ženklą sušvilpdamas, pabelsdamas į stogą arba suskambindamas specialiu prie durų pakabintu varpeliu. Nors visam visuomeniniam transportui yra padarytos stotelės, matatu gali sustoti kur tik nori ir kada nori, tiek paimti, tiek išleisti keleivių.

Išvažiavę iš miesto centro atsidūrėme nedideliame priemiestyje. Ten daugumas keleivių ir išlipo. Dabar matatu ketina grįžti į savo pradinę stotelę. Pakeliui vėl prilips keleivių. Kelionėje jie patirs tą patį, ką ir mes. Nors „Braške“ pasivažinėjome ne itin patogiai, mums tai išties patiko.

Nepakeičiama transporto priemonė

Taigi šitaip prieš kelis dešimtmečius seni po karo likę automobiliai davė pradžią sukurti didžiulę transporto sistemą, kuri dabar Kenijoje turi maždaug 30000 automobilių ir atneša milijonus šilingų pelno. Tačiau iškilo šiokių tokių keblumų. Pavyzdžiui, vairuotojai buvo apkaltinti bendrųjų eismo taisyklių nesilaikymu ir dėl to šiai transporto rūšiai suvaržyti šalies valdžia išleido jau ne vieną potvarkį. Atsakydami į tokius veiksmus matatu vairuotojai nebeteikdavo savo paslaugų, o tada tūkstančiai kasdien šiais autobusiukais važinėjančių žmonių būdavo labai nepatenkinti. Nors matatu patinka ne visiems, nedaug uždirbantiems to krašto gyventojams tai yra puiki transporto priemonė.

[Išnaša]

^ pstr. 4 Šilingas, Kenijos piniginis vienetas, sudarytas iš 100 centų. Vienas litas lygus 19,5 šilingo.

[Iliustracija 22, 23 puslapiuose]

Senasis „Ford Thames“

[Šaltinio nuoroda]

Noor Khamis/The People Daily