Kuo bloga lošti?

„Beveik 290000 australų yra besaikiai lošėjai ir kasmet pralošia per 3 milijardus JAV dolerių. Tai tikra nelaimė ne tik patiems lošėjams, bet ir maždaug 1,5 milijono kitų žmonių, kuriuos tiesiogiai paveikia lošėjų bankrotas, skyrybos, savižudybė bei išeikvotas darbo laikas“ (Dž. Hovardas, Australijos ministras pirmininkas, 1999-ieji).

PIRMAME straipsnyje minėtas Džonas irgi tapo besaikiu lošėju. * Jis persikėlė į Australiją, vedė Lindą, kuri irgi buvo lošėja. Bet Džono pomėgis lošti vis stiprėjo. Jis sako: „Iš pradžių pirkdavau loterijos bilietus, vėliau ėmiau lažintis žirgų lenktynėse ir lošti kazino. Ilgainiui pradėjau lošti vos ne kasdien. Kartais pralošdavau visą atlyginimą ir neturėdavau už ką susigrąžinti užstato bei išmaitinti šeimos. Net laimėjęs daug pinigų lošdavau toliau. Mane buvo užvaldžiusi lošimo aistra.“

Tokių kaip Džonas nemažai. Atrodo, visa visuomenė įsisukusi į lošimų verpetą. Žurnale USA Today rašoma, kad Jungtinėse Valstijose 1976—1997 metais legaliuose lošimuose statomos sumos padidėjo net 3200 procentų.

„Anksčiau lošimas buvo laikomas moraline ir socialine blogybe, dabar tai visiems priimtinas laisvalaikio užsiėmimas“, — teigiama Kanados laikraštyje The Globe and Mail. Jame nurodoma viena priežastis, kodėl taip pasikeitė žmonių požiūris: „Šitą pokytį nulėmė bene pati brangiausia ir ilgiausia Kanados istorijoje vyriausybės finansuojama reklamos kampanija.“ Kaip tokia reklama veikia visuomenę?

Lošimas — praraja

Harvardo universiteto medicinos fakulteto žalingų įpročių skyriaus atlikti paskaičiavimai rodo, kad 1996 metais ‘Amerikoje 7,5 milijono suaugusiųjų ir 7,9 milijono jaunuolių buvo besaikiai ar net maniakiški lošėjai’. Šie skaičiai pateko ir į Azartinių lošimų įtakos visuomenei tyrimo komisijos (NGISC) parengtą pranešimą, perskaitytą JAV Kongresui. Pranešime rašoma, kad į lošimą įnikusių žmonių skaičius Amerikoje gali būti daug didesnis nei užregistruotasis.

Besaikiams lošėjams praradus darbą, jų sveikatos priežiūra, bedarbio pašalpos ir gydymas nuo šio įpročio JAV gyventojams kainuoja milijardus dolerių kasmet. Tačiau šis skaičius neatskleidžia, kiek tenka iškęsti vagiančių, svetimą turtą grobstančių, vaikus  ir kitus šeimos narius mušančių arba nusižudžiusių lošėjų šeimynykščiams, draugams ir bendradarbiams. Australijoje atliktas tyrimas parodė, kad nuo kiekvieno besaikio lošėjo gali nukentėti iki dešimties žmonių. O Jungtinių Valstijų nacionaliniame tyrimų tarybos pranešime rašoma, jog „maniakiškų lošėjų smurtą patiria beveik 50 procentų sutuoktinių ir 10 procentų vaikų“.

Užkrečiamas žalingas įprotis

Atrodo, kad įprotį lošti, panašiai kaip kai kurias ligas, tėvai perduoda savo vaikams. „Aistringų lošėjų vaikai labiau linkę į žalingus įpročius, pavyzdžiui, rūkymą, girtavimą bei narkomaniją, ir turi didesnę tikimybę patys tapti besaikiais arba maniakiškais lošėjais“, — rašoma NGISC pranešime. Jame taip pat įspėjama, kad „lošiantys jaunuoliai besaikiais ir maniakiškais lošėjais tampa greičiau nei suaugusieji“.

Harvardo universiteto medicinos fakulteto žalingų įpročių tyrimo skyriaus direktorius dr. Hovardas Šaferas sako: „Daugėja  įrodymų, liudijančių, kad tarp jaunimo neteisėtas lošimas populiarėja taip pat greitai, kaip ir didėja galimybė lošti teisėtai.“ O apie tai, kad lošėjai maniakai gali pradėti piktnaudžiauti internetu, jis sako: „Mano manymu, kaip gryno kokaino rūkymas pakeitė kokaino vartojimo pojūčius, taip ir elektronika pakeis lošimo pojūčius.“

Dažnai sakoma, kad lošimas yra nežalinga pramoga. Tačiau jaunimui jis gali tapti nenugalimu įpročiu kaip ir narkotikų vartojimas bei pastūmėti į nusikaltimus. Jungtinėje Karalystėje atliktos apklausos duomenimis, 46 procentai lošiančių jaunuolių vogė iš savo šeimos, kad turėtų iš ko lošti.

Nepaisydama šių faktų viena įtakinga lošimo asociacija vis dėlto teisina savo darbą: „Dauguma lošiančių amerikiečių nepatiria jokių bėdų.“ Nors galbūt manote, kad dėl lošimo nenukenčia nei jūsų finansai, nei sveikata, pažiūrėkime, kokią įtaką jis daro jūsų dvasinei sveikatai ir kodėl vertėtų liautis lošti. Į šiuos klausimus atsakysime kitame straipsnyje.

[Išnaša]

 [Rėmelis/iliustracijos 4, 5 puslapiuose]

Ar manęs neužvaldžiusi lošimo manija?

Amerikos psichiatrų asociacija nurodė kriterijus, galinčius padėti nustatyti, ar nesi maniakiškas lošėjas. Jie surašyti kitame puslapyje. Dauguma specialistų sutinka, kad jei žmogaus elgesys atitinka kelis čia išvardytus kriterijus, jis yra besaikis lošėjas, o jeigu kurį nors vieną — yra pavojus tokiu tapti.

 Rūpestis. Tavo mintys nuolat sukasi apie lošimą, vėl nori patirti tai, ką išgyvenai praėjusį kartą, rezgi kitą avantiūrą arba svarstai, kur gauti tam pinigų.

Didėjantis poreikis. Tau reikia statyti vis didesnę sumą, kad pajustum trokštamą susijaudinimą.

Susilaikymo kančios. Pamėginęs lošti mažiau arba visai nelošti neturi ramybės ir esi nervingas.

Būdas užsimiršti. Lošimas tau padeda užmiršti problemas, bejėgiškumą, kaltę, nerimą ir depresiją.

Revanšas. Pralošęs grįžti kitą dieną atsilošti.

Melas. Mėgindamas nuslėpti, kiek esi įsitraukęs į lošimą, meluoji savo šeimos nariams, psichiatrams ir kitiems žmonėms.

Savikontrolės praradimas. Ne kartą mėginai mesti lošti, kontroliuoti šį savo pomėgį arba lošti mažiau, bet nesėkmingai.

Nusikalstami veiksmai. Pritrūkęs pinigų lošimui, ką nors apgavai, apvogei arba išeikvojai svetimo turtą.

Pavojus svarbiems santykiams. Lošdamas rizikavai svarbiais santykiais arba juos išardei, nebaigei mokslų, netekai galimybės kopti karjeros laiptais, darbo.

Finansinė pagalba. Tikiesi, kad kiti pagelbės išbristi iš sunkios finansinės padėties, į kurią patekai dėl lošimo.

[Šaltinio nuoroda]

Šaltinis: National Opinion Research Center at the University of Chicago, Gemini Research ir The Lewin Group.

[Rėmelis/iliustracija 7 puslapyje]

Kas slypi už loterijos reklamos

„Loterijų reklamą... galima palaikyti propaguojančia vertybes, aiškinančia, kad lošimas yra malonus ir net garbingas užsiėmimas“, — rašo Diuko universiteto tyrinėtojai Azartinių lošimų įtakos visuomenei tyrimo komisijai pateiktame pranešime. Tačiau kokią įtaką žmonėms loterijų reklama daro iš tikrųjų? Pranešime sakoma: „Tikriausiai galima drąsiai teigti, kad loterijų reklama skiepija žalingą požiūrį — tikėjimą, jog sėkmė priklauso nuo teisingai pasirinkto skaičiaus. Šis klaidingas loterijų agentų skleidžiamas ‘mokslas’ gali sukelti visai nepageidaujamų padarinių: ilgainiui gali sulėtėti ekonomikos augimas ir dėl to sumažėti valstybės biudžeto pajamos. Akivaizdu, kad jei dėl loterijos reklamos susilpnės noras dirbti, taupyti, mokytis ir lavintis, laikui bėgant smuks darbo našumas. O juk savo vaikams mes stengiamės įdiegti, jog ne stebuklai lemia sėkmę.“

[Rėmelis/iliustracija 8 puslapyje]

Kiekvieno namuose po kazino

Užuot stačiusios naujus kazino, lošimų organizacijos pradėjo kurti daug pigiau kainuojančius tinklalapius, kurie kiekvienus namus gali paversti tikrais lošimo namais, — tereikia turėti prie interneto prijungtą kompiuterį. Praėjusio amžiaus pabaigoje internete buvo maždaug 25 lošimo svetainės. 2001 metais jų buvo jau per 1200, o tokio lošimo organizatorių pajamos kasmet išauga dvigubai. 1997-aisiais lošimas internetu jiems atnešė 300 milijonų JAV dolerių pelno, 1998 metais — 650 milijonų, o 2000-aisiais — net 2,2 milijardo. Naujienų agentūra „Reuters“ prognozuoja, kad 2003 metais ši suma pasieks 6,4 milijardo JAV dolerių.

[Iliustracija 6 puslapyje]

Besaikių lošėjų šeimoms nelieka pinigų nė maistui

[Iliustracija 7 puslapyje]

Vis daugiau ir daugiau jaunuolių įsitraukia į azartinius lošimus

[Iliustracija 8 puslapyje]

Didelė tikimybė, kad aistringų lošėjų vaikai patys taps besaikiais lošėjais