Kame skaičių paslaptingumas

TIK pabandykite įsivaizduoti pasaulį be skaičių! Nebūtų pinigų. Prekyba apsiribotų vien tiesioginiais prekių mainais. O sportas? Be skaičių ne tik nežinotume rezultatų, bet net nepavyktų apibrėžti, kiek komandoje turi būti žaidėjų!

Tačiau, be tokios skaičių reikšmės mūsų kasdienybėje, juos gaubia ir šiokia tokia paslaptis. Mat skaičiai — abstraktus dalykas. Jų nepamatysi, nepaliesi, nepajausi. Štai, pavyzdžiui, obuolys yra tam tikros spalvos, sandaros, dydžio, formos, kvapo bei skonio. Iš šių savybių nustatysite, kas tai: obuolys, citrina, kamuolys ar dar kas nors. Skaičius — visai kas kita. Vienas septynių daiktų rinkinys gali neturėti nieko bendra su kitu septynių daiktų rinkiniu, išskyrus tai, kad abiejuose yra būtent septyni daiktai. Todėl norint suvokti skaičių reikšmę, pavyzdžiui, suprasti, koks skirtumas tarp šešių ir septynių, reikia mąstyti abstrakčiai. Čia ir prasideda įvairios teorijos apie skaičių paslaptingumą.

Nuo Pitagoro iki pseudomokslo

Senovėje buvo įprasta skaičiams priskirti ypatingą prasmę. Šeštajame amžiuje prieš mūsų erą gyvenęs graikų filosofas ir matematikas Pitagoras mokė, jog skaičiais galima išreikšti bet ką. Jis ir jo mokiniai samprotavo taip: juk visata labai tvarkinga ir darni — taigi visai galimas dalykas, kad visa, kas materialu, yra susiję matematiniais ryšiais.

Nuo Pitagoro laikų senovės Graikijoje iki pat dabar iš skaičių spėjama ateitis, aiškinami sapnai, jais naudojamasi kaip priemone  ką nors lengviau įsiminti. Paslaptingą skaičių prasmę įžvelgia ir musulmonai, ir krikščioniškasis pasaulis. Viena numerologijos sistema — gematrija naudojosi ir judaizmą išpažinę kabalistai. Jie kiekvienai iš 22 hebrajų abėcėlės raidžių priskyrė po skaičių ir taip Hebrajiškuosiuose raštuose teigė atradę paslėptą prasmę.

Šiuolaikinė numerologija panaši. Paprastai numerologai pradeda nuo asmens vardo ir gimimo datos. Kiekvienai vardo raidei priskiriamas tam tikras skaitmuo. Sudėję juos bei gimimo datos skaičius, jie gauna pagrindinius to žmogaus skaičius. Tada numerologai šiems skaičiams priskiria ypatingą reikšmę, kuri, jų manymu, apibūdina žmogaus charakterį, nusako, kokie troškimai glūdi jo pasąmonėje, kokia jo lemtis.

Numerologija labiausiai žavi turbūt tuo, kad jos analizė atrodo tiksli. „Daug žmonių patiki numerologija pamatę, kaip tiksliai skaičiai atskleidžia kokio nors žmogaus savybes“, — rašo Edvardas Albertsonas savo knygoje Prophecy for the Millions. Tačiau numerologija laikoma ir pseudomokslu. Kodėl? Gal yra pagrindas abejoti jos tvirtinimais?

[Rėmelis/iliustracijos 5 puslapyje]

BIBLIJOJE — SLAPTI PRANEŠIMAI?

Savo knygoje The Bible Code žurnalistas Maiklas Drozninas tvirtina, jog kompiuteriu išanalizavęs Hebrajiškuosius raštus rado slaptų pranešimų. Jis neva iššifravęs žodžius „žudikas, kuris žudys“, ir vardą Icchakas Rabinas. Tokį pranešimą atradęs prieš metus iki Izraelio ministro pirmininko Icchako Rabino nužudymo.

Aišku, ši knyga sukėlė nemažai diskusijų. Matematikas ir fizikas Deivas Tomas įrodė, jog kompiuteriu tokių slaptų pranešimų galima iššifruoti bet kokiame tekste. Išnagrinėjęs paties Droznino tekstą Tomas rado žodžius „kodas“, „kvailas“ ir „apgaulė“. Tomas sako: „Jei tik paieškoms negailėsi laiko ir pastangų, slaptų pranešimų rasi bet kur — tam yra plati dirva.“

Kadangi kompiuteris gali atlikti neribotą kiekį skaičiavimų, jis nesunkiai randa raidžių kombinacijų, kurias galima pateikti kaip vienokią ar kitokią pranašystę. Tačiau tai tėra sutapimai, bet ne įrodymas, kad Biblijoje yra slaptų pranešimų. *

[Išnaša]

[Iliustracija 4 puslapyje]

Pitagoras mokė, jog kiekvienas dalykas turi savo skaitmeninę išraišką

[Šaltinio nuoroda]

Courtesy National Library of Medicine