Palolai — „Ramiojo vandenyno ikrai“
Palolai — „Ramiojo vandenyno ikrai“
IŠ ATSIBUSKITE! BENDRADARBIO FIDŽYJE
AR MĖGSTATE jūros gėrybes? Jei taip, nuvykime drauge į vieną nuošalų atogrąžų Fidžio salyno kaimelį, kur galėsime pabuvoti neįprastoje puotoje. Klausydamiesi, kaip švelniai į kanojas pliuškenasi bangos, išvystame pakrantėje iškastą požeminę krosnį, vadinamą lovo. Ugnis kaitina specialiai parinktus akmenis, ant kurių bus kepamas pagrindinis puotos patiekalas.
O kas tą patiekalą atneš? Niekas! Mes paprasčiausiai palauksime, kol jis pats ateis. Jei manote, kad tai koks nors neįprastas patiekalas, esate teisus. Mūsų taip laukiamos vaišės bus lėkštė gardžių besiraitančių kirmėlių! Šios rausvai rudos (patinai) ir melsvai žalios (patelės) kirmėlės vadinamos Ramiojo vandenyno ikrais. Fidžio salose šis neįprastas skanėstas vadinamas balolo. *
Sykį ar porą sykių per metus stojus pilnačiai vieną, dvi ar tris naktis galybės palolų iškyla į vandens paviršių. * Kaip nustatyti jų nerštą, kol kas neišaiškinta, bet, mokslininkų manymu, įtakos gali turėti vandens atšilimas, mėnulio fazės, potvyniai ar dienos ilgumas. Nerštui nustatyti stebimas vanduo, tam tikrų vandens augalų žydėjimas ir įvairios kitos jūros sąlygos. Pastaruoju metu jūrų biologai palolų nerštą spėja pagal mėnulio fazes ir Metono ciklą *.
Bet vėl sugrįžkime į kaimą. Netikėtai gitarų akompanuojamą dainą pertraukė pranešimas, kad pradėjo kilti kirmėlės. Su visu vyrų, moterų ir vaikų būriu rifų link skubėkime ir mes. Kai kurie čionykščiai vilki ryškių spalvų susisiaučiamus apdarus isulu ir pasipuošę kvapnių gėlių girliandomis salusalu. Turint omenyje tai, kad šie žmonės tuoj subris į vandenį, keista matyti juos taip išsidabinusius.
Kai kas nusprendė kirmėles gaudyti iš kanojų, tačiau mes drauge su kitais subridome į vandenį. Netrukus šiltas atogrąžų vanduo mums jau siekė juosmenį. Staiga pamatėme atsidūrę tikroje kirmėlių knibždynėje!
Ir štai mes savo akimis regime šį stebėtiną reiškinį, pavadintą „viena didžiausių gamtos keistenybių Ramiojo vandenyno pietuose“. Iškilusios į paviršių besirangančios kirmėlės gaudomos pačiomis įvairiausiomis priemonėmis: kibirais, sieteliais, tinkleliais nuo uodų, kokoso palmių lapų pintinėmis ir net plikomis rankomis. O sykį vienas turistas Fidžyje matė vyrą, kuris kirmėles gaudė šitaip: savo ilgus susivėlusius plaukus įmerkdavo į vandenį ir paskui įsipainiojusias kirmėles nukratydavo į valtį. Kai kurie nekantruoliai savo laimikį ragauja iš karto ir gardžiuodamiesi gaudo kitas.
Kaip staiga šis nepaprastas reginys prasidėjo, taip staiga ir baigėsi. Mes nusprendžiame nevalgyti žalių kirmėlių ir drauge su savo bičiuliais lipame į krantą pirmąsyk paragauti šių „Ramiojo vandenyno ikrų“ iškeptų požeminėje krosnyje. Palolus, kuriuose yra daug vitaminų bei mineralų, galima tiek virti, tiek kepti. Taip apdoroti jie nesugenda ištisą savaitę ar net ilgiau. Vis dėlto reikia pasakyti, kad palolų skonis, primenantis žuvį, patinka ne visiems.
Mums jau laikas išvykti, todėl padėkojame vietiniams gyventojams už svetingumą. Galvodami apie reguliarius palolų iškilimus ir rifuose gyvenančių gyvių tarpusavio priklausomybę, tiesiog negalime nesistebėti tokių įvairių gamtos ciklų Kūrėju. (Apreiškimo 4:11)
Jei ketinate apsilankyti Fidžyje, galbūt norėsite paragauti iš šių gardžių žieduotųjų kirmėlių pagaminto patiekalo. O gal jūs mieliau nusivešite savo maisto? Darykite kaip norite, bet tenykščiai gyventojai ypatingųjų „Ramiojo vandenyno ikrų“ iškilimo lauks su nekantrumu.
[Išnašos]
^ pstr. 4 Kai kuriose kalbose, taip pat ir lietuvių, vartojamas pavadinimas, kilęs iš Samoa kalbos žodžio palolo.
^ pstr. 5 Tokį pat reiškinį galima išvysti ir kituose pietiniuose bei vakariniuose Ramiojo vandenyno regionuose: Kuko salose, Samoa, Saliamono salose, Tongoje ir Vanuatu. Masiniai kitų panašių daugiašerių žieduotųjų kirmėlių iškilimai pastebėti ir kitur, pavyzdžiui, Malajų salyne, Meksikos įlankoje, Karibų jūroje bei Japonijoje.
^ pstr. 5 Metono ciklas trunka 19 metų.
[Rėmelis/iliustracija 11 puslapyje]
Ar jie tikrai valgo kirmėles?
Gal nustebsite, o gal nusiraminsite sužinoję, kad per šias keistas gaudynes žvejojami iš tikrųjų ne patys palolai. Paaiškinsime, kodėl.
Palolų uodega staiga pasikeičia ir joje išauga epitokinė dalis, kurioje yra gametų — lytinių ląstelių. Daugybe akių bei šerelių nusėta uodega atsiskiria nuo kirmėlės ir iškyla į jūros paviršių. Alkanų žmonių ar plėšrių žuvų nepačiuptos uodegos plyšta ir išleidžia aibes kiaušinėlių bei spermatozoidų, kad jie galėtų „netikėtai“ susitikti. Nors daug gametų atsiduria kitų skrandžiuose, nemažai kiaušinėlių lieka ir apsivaisina. Iš jų išauga gerai plaukiojančios lervos, kurios apsigyvena koraluose ir pradeda naują gyvenimo ciklą.
Taigi palolų mėgėjai valgo tik jų uodegas, o pačios kirmėlės toliau gyvena rifuose.
[Iliustracijų šaltinių nuorodos 10 puslapyje]
Viršuje: Sekove Bigitibau; kairėje, per vidurį ir 11 puslapyje: Paul Geraghty