Kaip mes pabėgome nuo grėsmingo lavos srauto

IŠ ATSIBUSKITE! BENDRADARBIO KONGE (KINŠASA)

ŠIŲ metų sausio 15-oji, antradienis, centrinėje Afrikoje, regis, niekuo nesiskyrė nuo kitų dienų. Kartu su dar vienu Jehovos liudytoju atvykau į Konge (Kinšasa), Kivu rajone įsikūrusį Gomos miestą susitikti su Didžiųjų ežerų regiono liudytojais.

Nėra ko nerimauti?

Nors 3470 metrų aukščio Niragongo ugnikalnis yra už 19 kilometrų nuo Gomos, jis patraukia mūsų dėmesį. * Girdime griausmą ir matome iš ugnikalnio kylančius dūmus. Šiuo metų laiku vietiniams gyventojams tai įprasta ir jie nesijaudina.

Po pietų dalyvaujame dviejų Jehovos liudytojų susirinkimų sueigose. Požeminiai smūgiai ir griausmas nesiliauja. Bet, atrodo, niekas dėl to nesijaudina. Vietinė valdžia ir toliau ramina gyventojus, kad panikuoti nėra priežasties. Nors vienas kongietis vulkanologas apie proveržius perspėja jau kelis mėnesius, niekas juo netiki. Kažkuris iš mūsų draugų lyg niekur nieko pasako: „Šį vakarą dangus bus raudonas — ugnikalnis suaktyvėjęs.“

„Tuoj pat bėkite!“

Kai grįžome, kur buvome apsistoję, mus įsakmiai perspėja: „Tuoj pat bėkite!“ Padėtis įtempta. Miestui gresia didžiulis pavojus. Kaip greit keičiasi aplinkybės! Ne per seniausiai svarstėme galimybę Gomoje įkurti skelbimo veiklos centrą. O dabar, vėlyvą popietę, mums liepiama kuo greičiausiai bėgti iš miesto, nes jis gali būti sunaikintas!

Temstant dangus darosi raudonas kaip liepsna — ir ne be priežasties! Iš Niragongo besiveržianti lava plūsta miesto link. Kalnas atrodo kaip didžiulis verdantis puodas, per kurio kraštus liejasi jo turinys — liepsnojanti lava, niokojanti visa, kas pasitaiko jos kelyje. Dar niekada nesame lagaminų susidėję taip greit! Artėja septinta valanda vakaro.

Kelyje tūkstančiai bėglių

Kelias iš Gomos jau užtvindytas savo gyvybes gelbstinčių žmonių. Dauguma skuba pėsti ir nešasi paskubomis susirinktą mantą, kai kas su didžiuliais ryšuliais ant galvos. Pravažiuoja kelios sausakimšos mašinos. Visi traukia prie kaimyninės Ruandos sienos. Tačiau žmonių nustatytos sienos ugnikalniui ne kliūtis. Jo nepajėgtų sustabdyti jokia armija! Matome išsigandusius kareivius;  jie irgi bėga. Kelyje pravažiuoti beveik neįmanoma. Turime eiti pėsčiomis. Esame kokių 300000 žmonių minioje. Visi — vyrai, moterys, vaikai — bėga nuo užsirūstinusio ugnikalnio. Žemė po mūsų kojomis nesiliauja dundėjusi ir drebėjusi.

Kiekvienas gelbsti savo gyvybę. Tarp jų ir mudu su draugu, atvykę iš didmiesčio, lydimi kelių Jehovos liudytojų, kurie nepaleidžia mūsų iš akių. Tai, kad jie yra čia ir nuoširdžiai mumis rūpinasi, mus labai jaudina ir šioje labai įtemptoje bei sunkioje situacijoje suteikia saugumo jausmą. Žmonės nešasi, ką tik gali: drabužius, puodus ir keptuves, kai kas — skurdžias maisto atsargas. Šioje žmonių jūroje visi stumdosi. Kai kurie, užkliudyti bandančių pravažiuoti automobilių, nebeišlaiko ir tų kelių savo daiktų, — jie krenta žemėn ir yra sutrypiami. Vargas tam, kuris suklumpa. Tvyro didžiulė įtampa. Visi išsigandę. Nesustojame nė minutei — norime kuo greičiau pasiekti Gisenji, esantį Ruandoje, vos už kelių kilometrų.

Naktį praleidžiame saugiai

Pasiekiame kažkokius užeigos namus, bet, žinoma, laisvų kambarių čia nėra. Po trijų su puse valandos varginančios kelionės esame patenkinti galėdami susėsti aplink stalą sode. Džiaugiamės, kad likome gyvi, kad pavojus nebegresia ir kad esame kartu su drauge keliavusiais broliais krikščionimis. Laimei, niekas iš liudytojų nežuvo.

Suprantama, naktį turėsime praleisti lauke. Iš šio saugaus atstumo galime stebėti virš Gomos skaisčiai liepsnojantį dangų. Iš tikrųjų labai įspūdingas ir gražus reginys! Pamažu švinta. Dundesys ir drebėjimas nesiliauja visą naktį. Apmąstydami išgąstingus vakarykštės dienos įvykius pajuntame užuojautą tūkstančiams šeimų su mažyliais, kurios buvo priverstos palikti namus.

 Skubi pagalba

Penktadienio, sausio 18-osios, vidurdienį susitinkame su Ruandos sostinės Kigalio liudytojais. Broliai iš Gomos ir Gosenji sudaro pagalbos komitetą ir imasi darbo. Pirmiausia reikia apgyvendinti pabėgusius liudytojus šešiose tos apylinkės Karalystės salėse. Viskas padaroma tą pačią dieną. Šalikelėse pastatomi ženklai prancūzų ir suahelių kalbomis, nurodantys kelią į vieną iš Karalystės salių, kur pabėgėliams teikiama pagalba ir kur jie gali rasti paguodą. Be to, tą pačią dieną salėse apgyvendintiems liudytojams atvežamos trys tonos būtiniausių dalykų. Kitą dieną, šeštadienį, iš Kigalio vėl atvyksta sunkvežimis ir atveža maisto, antklodžių, plastikinės plėvelės, muilo bei medikamentų.

Nerimas auga

Padėtis iš tikrųjų nelengva. Kaip pasirūpinti visų šių žmonių poreikiais? O kiek dar siautės ugnikalnis? Kada lava nustos veržusis? Kiek Gomos miesto sugriauta? Mus pasiekusios naujienos ir nesiliaujantys požeminiai smūgiai nieko gera nežada. Specialistai nuogąstauja, kad pavojingai didelis sieros dioksido kiekis užterš orą. Susirūpinimą kelia ir tai, kad dėl cheminių reakcijų bus užterštas Kivu ežero vanduo.

Per tas dvi paras nuo išsiveržimo pradžios mūsų ausis pasiekė daug visokių nerimą keliančių gandų. Paskui, šeštadienio popietę, sužinome, jog maždaug 10000 žmonių, tarp jų 8 liudytojai drauge su vaiku, yra apsupti lavos, kurios gylis kai kur siekia 2 metrus. Oras prisotintas nuodingų dujų. Baiminamės dėl tų bendratikių gyvybių. Padėtis atrodo beviltiška. Nesustabdomas lavos srautas visiškai sugriovė net Gomos katedrą. Tuo metu jau niekas nebesitiki, kad Goma pakils iš pelenų.

Keletas guodžiančių naujienų

Sekmadienį devintą valandą ryto iš lavos apsuptos teritorijos mums paskambina vienas brolis. Jis sako, jog padėtis gerėja. Lyja lietus, lava aušta ir oras darosi grynesnis. Nors lava vis dar karšta ir pavojinga, ieškodami saugesnės vietos žmonės bando ją kaip nors pereiti. Miestas nėra visiškai sugriautas.

Tai pirmoji gera žinia nuo katastrofiškų įvykių pradžios. Ugnikalnis, rodos, rimsta. Specialistų nuomonės prieštaringos. Mums pavyksta užmegzti ryšį su kaimyniniu Bukavu miestu kitame Kivu ežero gale. Sužinome, jog valtimi Bukavu pasiekė penkios liudytojų šeimos bei trys vaikai be tėvų. Jais pasirūpins mieste esantys liudytojai.

 Galime grįžti

Pirmadienį, sausio 21-ąją, turime galimybę paguosti ir padrąsinti Gisenji apsistojusius nukentėjusiuosius bei sužinoti, ko jiems reikia. Pamatome, kad šešiose Karalystės salėse laikinai apgyvendinti broliai veikia organizuotai. Sužinome tikslų pabėgusių liudytojų skaičių: kartu su vaikais — 1800 žmonių.

Kas su jais bus toliau? Vietinė valdžia planuoja pabėgėliams skubiai įrengti stovyklas. Tačiau kai kam iš jų tebėra nemalonu prisiminti pabėgėlių stovyklas, kuriose teko gyventi po 1994-ųjų genocido. Mes nusprendžiame grįžti į Gomą ir apie pusiaudienį pasiekiame miestą. Jo nusiaubta maždaug ketvirtadalis. Galime vaikščioti miesto gatvėmis nutekėjusia, dabar jau stingstančia lava. Ji tebėra šilta ir ore tvyro iš jos kylančių dujų tvaikas. Į miestą nusprendžia grįžti dauguma žmonių.

13-tą valandą Gomos Centro susirinkimo salėje susitinkame su 33 krikščionių vyresniaisiais. Jų nuomonė vieninga: pasitraukusiems liudytojams reikia grįžti į Gomą. „Mūsų vieta čia“, — sako jie. O jeigu ugnikalnis prasiverš vėl? „Mes prie to pratę“, — išgirstame atsakymą. Jie bijo, kad tuoj pat nesugrįžus viskas, ką jie turi, bus išgrobstyta. Kitą dieną visos pasitraukusios liudytojų šeimos jau sugrįžusios į Gomą. Iš viso sieną buvo perėję 300000 žmonių ir dauguma jų sugrįžo į nuniokotą miestą.

Po savaitės

Mieste vėl verda gyvenimas. Matyt, jis atsigaus. Netrukus dviejuose atkirstuose miesto kvartaluose prasideda lavos šalinimo darbai. Nuniokota visa, kas pasitaikė jos kelyje. Sugriautas miesto prekybos centras ir administracinis rajonas. Paskaičiuota, jog sugadinta trečdalis oro uosto kilimo ir leidimosi tako.

Galutiniais duomenimis, tarp praradusiųjų namus ir visą kitą nuosavybę yra 180 liudytojų šeimų. Pagalbos komitetas rūpinasi, kad beveik 5000 vyrų, moterų ir vaikų kasdien gautų maisto davinį. Belgijos, Prancūzijos ir Šveicarijos Jehovos liudytojų atsiųsta plastikinė plėvelė bus panaudota įrengti laikiniems benamių būstams bei sueigų vietoms tų susirinkimų, kurių Karalystės salės buvo labai apgadintos arba sugriautos. Vienos pastogės netekusios šeimos prisiglaus pas liudytojus, kurių namai liko sveiki, kitos bus apgyvendintos laikinuose būstuose.

Penktadienį, sausio 25-ąją, praėjus maždaug dešimčiai dienų po tų siaubingų įvykių, Gomoje, vienos mokyklos kieme, į sueigą paklausyti padrąsinančių minčių iš Šventojo Rašto susirinko 1846 žmonės. Broliai išsakė daugybę padėkos žodžių už paguodą bei praktinę pagalbą, kurią Jehova jiems suteikė per savo organizaciją. Mes, svečiai, buvome labai sujaudinti brolių drąsos ir tvirto tikėjimo, kurį jie parodė užklupus šiai negandai. Kai ištinka tokia nelaimė, patiri, kaip gera priklausyti brolijai, kuri vieningai garbina tikrąjį Dievą Jehovą, amžinos paguodos Šaltinį! (Psalmyno 133:1; 2 Korintiečiams 1:3-7)

[Išnaša]

[Žemėlapiai 22, 23 puslapiuose]

(Prašom žiūrėti patį leidinį)

Rodyklinėmis linijomis pažymėta, kur tekėjo lava

KONGAS (KINŠASA)

Niragongo kalnas

↓ ↓ ↓

Gomos oro uostas ↓ ↓

↓ GOMA

↓ ↓

KIVU EŽERAS

RUANDA

[Iliustracijos 23 puslapyje]

Karšta lava dešimtis tūkstančių gyventojų privertė bėgti iš Gomos miesto

[Šaltinio nuoroda]

AP Photo/Sayyid Azim

[Iliustracijos 24, 25 puslapiuose]

Po savaitės liudytojai jau rengė krikščionių sueigas