Vienišoji Bosforo „mergelė“

IŠ ATSIBUSKITE! BENDRADARBIO TURKIJOJE

LYG moteris, tarpdury laukianti grįžtančių artimųjų, ilgus šimtmečius stovi ji vieniša ir liūdna Bosforo sąsiauryje prie Marmuro jūros. (Žiūrėk žemėlapį.) Uolėtan krantan stiprių srovių genamos bangos primena nėriniuotą sijono padurką. Iš šios vietos Mergelės pilis tyliai stebi istorijos įvykius.

Bėgant amžiams ji regėjo skęstančius laivus, godžias armijas, kruvinus konfliktus, rūmų pramogas. Tikra tiesa, kad paminėjus Stambulą daugelis pirmiausia pagalvoja apie šią pilį — senamiesčio simbolį.

Nežinia, kuo ji taip traukia žmones. Saulei leidžiantis azijiniame krante visada atsiras koks žmogus, žvelgiantis į Mergelės pilį ir už jos matomus Stambulo kontūrus. Gal tai senolis, mintimis keliaująs po prabėgusias dienas, arba vilčių kupinas jaunuolis, svajojantis apie ateitį. O gal mylimųjų netekusi moteris, kuriai pilis atrodo tokia pat vieniša, kaip ir ji. Turkų  poetas Sunajus Akinas, savo raštuose dažnai minintis šią pilį, kartą pasakė: „Prasčiausias Stambulo vaizdas atsiveria nuo Mergelės pilies, nes tuomet nematome jos grožio.“

Atsekti pilies istoriją nelengva. Kuo giliau skverbiesi, tuo standžiau Bosforo „mergelė“ supasi tradicijų ir legendų skraiste.

Salos istorijos pradžia

Seniausi turimi duomenys — ne tiek apie pilį, kiek apie uolas, ant kurių ji pastatyta. 411 m. p. m. e. Atėnams kariaujant su Sparta, Bizantijas (dabar Stambulas) rėmė spartiečius. Todėl europinė Bosforo dalis atiteko Spartai, azijinė — Atėnams. Galiausiai Sparta pralaimėjo, bet nugalėtojai atėniečiai jokių veiksmų prieš Bizantiją nesiėmė. Pasitenkino vien Bosforo sąsiaurio kontrole bei mokesčiais iš laivų už naudojimąsi juo. Manoma, jog Atėnų generolas ir politikas Alkibiadas saloje pastatė mokesčių punktą. Deja, užuominų, kad tuo metu ten būtų stovėjusi pilis, nėra.

Po kelerių metų visas Bizantijas atiteko Atėnams. Baimindamiesi Makedonijos karaliaus Pilypo II antpuolių, atėniečiai pasiuntė 40 galerų savo pozicijoms Bizantijuje sustiprinti. Flotilės vadą admirolą Harį lydėjo žmona, bet vėliau ji susirgo ir mirė Krisapolyje (Iskiudaras). Vyras pastatė jai altorių. Legenda byloja, kad jis pasirinko kaip tik tą uolėtą salelę, kur vėliau iškilo Mergelės pilis.

Visko mačiusi

Knygoje The Book of the Maiden’s Tower rašoma, kad pilį primenantis statinys — maža pabūklais aprūpinta tvirtovė — salelėje atsirado valdant Manueliui I Komninui (1143—1180 metai).

Kai 1453 metais buvo užkariautas Stambulas, ji nenukentėjo, bet toliau buvo naudojama karo tikslams. Vėliau saloje iškilo į Marmuro jūrą atgręžtas medinis švyturys. O tvirtovė nepaliovė stebėjusi žmonijos istorijos, krauju rašomos ir po Stambulo užkariavimo. Ji matė, kaip Bosforo sąsiauryje mūšin stojo karo laivai, kardais susirėmė kareiviai, vienas prieš kitą išplaukė prekybiniai laivai, prikimšti parako bei kitų degių medžiagų.

Daugelį metų tvirtovę niokojo žemės drebėjimai bei gaisrai, kol galiausiai 1720-aisiais ji sudegė visiškai. Iš akmens ją atstatė Damatas Ibrahimas Paša. Be to, dar sumūrijo bokštelį su daugybe langų ir apdengė švinu. Per  1829 metų choleros epidemiją pilyje įsikūrė uždara ligoninė. Po kurio laiko, 1832-aisiais, valdant Machmudui II ji buvo visiškai suremontuota. 1857 metais pilis atiteko Švyturio valdybai ir ši pavedė Prancūzijos kompanijai įrengti ten švyturį. 1920-aisiais visiškai automatizuotas švyturys veikė beveik šimtmetį.

Osmanų imperijos laikais daugiausia jis švietė naktį, nors praversdavo ir ūkanotą dieną. Audringu oru valčių šeimininkai ieškodami saugumo pririšdavo prie švyturio valtis, kad jų nenuneštų bangos. Per oficialias iškilmes saliutuodavo pilies patrankos.

Kartais osmanų rūmai pilį panaudodavo visai kitiems tikslams. Čia kuriam laikui įkalindavo į tremtį keliausiančius arba mirties bausmės laukiančius valstybės pareigūnus.

Paskirtis nuolat keičiasi

Po 1923 metų valstybė pilimi nebesinaudojo — švietė tik švyturys. Per Antrąjį pasaulinį karą pilis buvo suremontuota, vidus išbetonuotas. 1965-aisiais ji atiteko kariniam jūrų laivynui ir ten kurį laiką veikė sukarintas ryšių centras. XX amžiaus antrojoje pusėje suaktyvėjo tarptautinė laivyba Bosforo sąsiauriu — ėmė plaukioti vis daugiau didesnių laivų. Ramybės laikas Mergelės piliai baigėsi. Nuo 1983 metų pilimi kaip kontrolės punktu naudojosi Turkijos laivybos valdyba: koordinuodavo judėjimą sąsiauriu.

1989-ųjų pradžioje nepaprasta žinia vėl atkreipė žmonių dėmesį į Bosforo pilį. „Mergelės pilis nuodijama“, — skelbė vieno pranešimo antraštė. Jame teigiama, kad ten sandėliuojamas cianidas, laivų statykloje naudojamas laivus apnikusioms kirmėlėms naikinti. Mirtinas nuodas, anksčiau laikytas neseniai nugriautame dokų sandėlyje, dabar pergabentas į pilį, „nes nėra kur jo padėti“. Taip vieniša Bosforo „mergelė“ pradėta nuodyti. Toliau pranešime rimčiau priduriama, kad jei tos cianido dujos sprogtų, nukentėtų visas Stambulas. Išeitis rasta po aštuonis mėnesius trukusių aštrių debatų spaudoje ir televizijoje — tara su cianidu pergabenta kitur.

Niekas nenustebo, kai 1992-ųjų gegužę grupė jaunų poetų susirinko prie Mergelės pilies ir paskelbė (beje, užsitikrinusi mero pritarimą) norinti, kad apleista pilis taptų kultūros centru. Šiaip ar taip, ji daugelį šimtmečių įkvėpdavo begalę poetų ir rašytojų. Netrukus pilyje jau buvo rengiamos meno bei fotografijų parodos, net koncertai. Tą trumpą laikotarpį ji buvo tapusi „poezijos oaze“.

Mergelės pilis šiandien

Siekiant pritraukti lankytojų, 1999-aisiais atliktas kapitalinis remontas. Paskui paskelbta, kad po metų pilis bus įtraukta į turistų maršrutą, joje veiks restoranas bei kultūros centras. Šiandien lankytojai ir turistai čia jau gali rasti restoraną, kavinę, barą, apžvalgos aikštelę, suvenyrų parduotuvę. Čionai valtimis įmanoma atplaukti iš įvairių Stambulo prieplaukų.

Reikia pripažinti, kad ne visi palankiai atsiliepia apie šį komercinį projektą. Vis dėlto Mergelės pilis žavesio neprarado. Jei kada keliaudamas atsidursi Stambule, aplankyk ją. Galbūt tau patiks sėdėti viename iš daugelio azijinės Stambulo dalies sodų ir gurkšnojant arbatą grožėtis neprilygstamais Bosforo sąsiaurio bei Mergelės pilies vaizdais. Gal net prisiminsi ilgą grakščiosios Bosforo „mergelės“ istoriją.

[Žemėlapiai 25 puslapyje]

(Prašom žiūrėti patį leidinį)

TURKIJA

STAMBULAS

MARMURO JŪRA

Bosforo sąsiauris

JUODOJI JŪRA

[Iliustracija 25 puslapyje]

XIX amžiaus litografija

[Iliustracija 26 puslapyje]

Restoranas

[Iliustracija 26 puslapyje]

Apžvalgos aikštelė