Kaip pasireiškia nuotaikos sutrikimai

NUOTAIKOS sutrikimai taip paplitę, jog kelia nerimą. Apytikriais duomenimis, sunkia depresija, kurios požymiai — gilus liūdesys, nepasitenkinimas kasdiene veikla, visame pasaulyje serga daugiau kaip 330 milijonų žmonių. Paskaičiuota, kad po 20 metų ją lenks tik širdies ir kraujagyslių ligos. Tad nestebina tvirtinimas, jog depresija tokia pat dažna kaip sloga.

Pastaraisiais metais vis plačiau kalbama apie dvipolį afektinį sutrikimą. Jam būdinga smarki nuotaikų kaita: depresiją keičia manija, maniją — depresija. „Per depresijos epizodą, — aiškinama neseniai JAV medikų asociacijos išleistoje knygoje, — gali apnikti mintys apie savižudybę. Manijos tarpsniu asmuo nesugeba blaiviai mąstyti ir nemato, kokie žalingi jo veiksmai.“

Manoma, kad dvipolis sutrikimas vargina 2 procentus JAV gyventojų — tai yra milijonus žmonių vien šioje valstybėje. Vis dėlto skaičiai nieko nepasako apie jų kančias.

Depresija — gilus liūdesys

Liūdesį yra patyręs kiekvienas. Bet po kurio laiko, greičiausiai po kelių valandų ar dienų, jis pranyko. Depresija — daug sudėtingesnė būsena. Kodėl? „Sveikas žmogus žino, jog prislėgta nuotaika galiausiai praeis, — aiškina dr. Mičas Golantas, — bet depresijos kamuojamų asmenų emocijos nuolat mainosi. Jie jaučiasi lyg važiuotų nevaldomu traukiniu, nežinodami kaip, kada — ir ar iš viso — išlips.“

Depresija būna įvairių formų. Pavyzdžiui, kai kas serga sezonine depresija, pasireiškiančia kuriuo nors metų laiku — dažniau žiemą. „Žiemos depresija sergančių žmonių nusiskundimai rodo, kad juo šiauriau jie gyvena ir juo daugiau mato apsiniaukusių dienų, tuo blogiau jaučiasi, — rašoma vienos medikų draugijos išleistoje knygoje. — Nors tokia depresija iš esmės susijusi su šviesos stoka trumpomis žiemos dienomis, kartais ją sukelia tamsi darbo vieta, nebūdingas kokiam nors metų laikui debesuotumas bei regos sutrikimai.“

 Kokios kitos depresijos priežastys? Nėra iki galo išsiaiškinta. Atrodo, kartais kalti genai, bet dažniausiai — patirti išgyvenimai. Be to, pastebėta, jog moterys serga dvigubai dažniau. * Vis dėlto tai nereiškia, kad vyrų ši liga nepaliečia. Priešingai, paskaičiuota, jog depresija kokiu nors gyvenimo tarpsniu suserga 5—12 procentų vyrų.

Depresija smarkiai pakeičia gyvenimą. Pasak ja sergančios Šeilos, ši liga „prasiskverbia iki pat kaulų smegenų, pakerta pasitikėjimą savimi, savigarbą, gebėjimą aiškiai mąstyti ir apsispręsti. O kai jau patenki į jos gniaužtus, suspaudžia tave su didžiule jėga lyg tikrindama, ar ištversi“.

 Kartais ligoniui labai palengvėja išsikalbėjus su atjaučiu klausytoju. (Jobo 10:1) Bet reikia suvokti, jog kada sutrikusi smegenų biocheminė pusiausvyra, depresijos neįveiksi vien optimistiniu požiūriu. Iš tikrųjų atsikratyti niūrios nuotaikos kenčiantysis tada nebepajėgus. Beje, ir jį patį jo būklė trikdo ne mažiau nei šeimos narius bei draugus.

Įsiklausykime į krikščionės Paulos * žodžius; ji išgyveno didelio liūdesio bangas, kol buvo nustatyta depresija: „Kartais po sueigos puldavau į automobilį ir raudodavau — visai be priežasties. Tiesiog slėgė vienatvė ir sielvartas. Nors žinojau, kad turiu nemažai draugų, kuriems rūpiu, — man buvo vis tiek.“

Panašius jausmus išgyveno ir Elen, kuriai dėl depresijos teko gultis į ligoninę. „Turiu du sūnus, dvi mielas marčias, vyrą ir žinau, jog visi jie mane labai myli“, — sako moteris. Atrodytų protinga manyti, kad gyvenimas puikus ir kad ji brangi šeimai. Tačiau kovojant su depresija juodos mintys, kad ir kokios nepagrįstos, gali užvaldyti.

Be abejo, liga stipriai paveikia ir kitus šeimos narius. „Kai artimąjį prislegia depresija, — rašo dr. Golantas, — niekada nežinai, kada jo nuotaika pagerės, o kada vėl kris. Gyvenimas smarkiai pasikeičia, tad apima begalinė neviltis, sielvartas ar net pyktis.“

Vaikai irgi nujaučia tėvų ligą. „Kai depresija suserga motina, vaikas jautriai reaguoja į jos emocinę būklę, atidžiai stebi visus jausmų niuansus ir pokyčius“, — teigia dr. Golantas. Dr. Karol Vatkins pastebėjo, kad tokioje šeimoje vaikai „greičiausiai blogiau elgsis bei mokysis ir sunkiau bendraus su bendraamžiais. Didelė tikimybė, jog depresija susirgs ir jie“.

Dvipolis afektinis sutrikimas — nuolatinė būsenų kaita

Depresija iš tiesų sunki liga. Bet kai ji susipina su manija, atsiranda dvipolis afektinis sutrikimas. * „Vienintelė nesikeičianti dvipolio sutrikimo ypatybė — nuolat besikeičiančios nuotaikos“, — sako šia liga serganti Lusija. Kaip rašoma biuletenyje The Harvard Mental Health Letter, užėjus manijos epizodui ligoniai „būna nepakenčiamai įkyrūs bei valdingi, ir nežabota jų euforija greitai gali virsti irzlumu ar įniršiu“.

Lenor pasakoja apie manijos priepuolį: „Energija liejosi per kraštus. Daug kas vadino mane supermoterimi. Sakydavo: ‘O, kad šitaip aš jausčiausi.’ Jutau milžinišką jėgų antplūdį — rodės, kalnus nuversčiau. Daug mankštinausi. Darbas rankose tirpte tirpo, nors miegodavau mažai — dvi tris valandas. Tačiau atsikeldavau kupina jėgų.“

Po kurio laiko viskas pasikeitė. Lenor prisimena: „Pasiekusi euforijos viršūnę jaučiau, lyg viduje būtų užsivedęs koks variklis, kurio neįmanoma sustabdyti. Bet paskui staiga tapau agresyvi ir pikta. Be priežasties iškoneveikdavau pirmą pasitaikiusį namiškį. Niršau, visų nekenčiau  ir visiškai nesitvardžiau. Po tokio siaubingo jausmų proveržio būdavau išsekusi, be galo prislėgta, verkdavau. Laikydavau save niekam tikusia, pikčiurna. Tačiau kartais, lyg niekur nieko, vėl grįždavo nepaprastai pakili nuotaika.“

Tokia permaininga dvipoliu sutrikimu sergančiųjų nuotaika sudrumsčia ramybę jų šeimose. Mari, kurios vyras kenčia nuo šios ligos, teigia: „Keista matyti vyrą čia laimingą ir šnekų, čia nusiminusį ir užsisklendusį. Turime nuolat sau priminti, kad nuotaikų sukontroliuoti jis nepajėgus.“

Reikia pasakyti, jog liga ne mažiau, o gal net daugiau, liūdina ir patį ligonį. „Pavydžiu žmonėms, kurių gyvenimas pastovus, — skundžiasi Glorija. — Mums, kenčiantiems nuo dvipolio sutrikimo, pastovumas tėra vieta, kur užsukame. Nė vienas ten iš tikrųjų negyvename.“

O kokios dvipolio afektinio sutrikimo priežastys? Kitaip nei depresijos atveju, čia didesnės įtakos turi genai. JAV medikų asociacija tvirtina: „Mokslinių tyrimų duomenys rodo, kad dvipoliu sutrikimu sergančių žmonių artimiesiems (tėvams, broliams, seserims, vaikams) tikimybė susirgti ta pačia liga 8—18 kartų didesnė nei tiems, kurių namiškiai ja neserga. Be to, dvipole depresija sergančio asmens šeimos nariai irgi dažniau suserga sunkiąja depresija.“

Dvipolis sutrikimas, priešingai nei depresija, vienodai kamuoja ir vyrus, ir moteris. Dažniausiai pasireiškia jaunuoliams, nors pasitaiko, kad suserga paaugliai ir net vaikai. Vis dėlto išanalizuoti požymius ir atpažinti ligą nėra paprasta net prityrusiam medikui. „Dvipolį afektinį sutrikimą galima vadinti psichikos ligų chameleonu, nes simptomai kiekvienam žmogui (ar net tam pačiam skirtingais epizodais) reiškiasi vis kitaip, — rašo dr. Fransis Markas Mondimoras iš Džonso Hopkinso universiteto medicinos mokyklos. — Tai šmėkla, prisėlinanti prie aukos ir apsiaučianti ją melancholijos skraiste, o paskui ilgam išnykstanti, kad grįžtų su švytinčiu ir besiplaikstančiu manijos apsiaustu.“

Tikrai, nuotaikos sutrikimus sunku nustatyti ir dar sunkiau ištverti. Tačiau jų varginamiems žmonėms yra viltis.

[Išnašos]

[Anotacija 6 puslapyje]

„Mums, kenčiantiems nuo dvipolio sutrikimo, pastovumas tėra vieta, kur užsukame. Nė vienas ten iš tikrųjų negyvename“ (GLORIJA).

[Rėmelis/iliustracija 5 puslapyje]

Sunkiosios depresijos požymiai *

● Prislėgta nuotaika didžiąją dienos dalį, beveik kasdien ir ne trumpiau kaip dvi savaites

● Nebedomina veikla, kuri anksčiau teikė malonumą

● Smarkiai krinta ar auga svoris

● Nuolatinis mieguistumas arba atvirkščiai — nemiga

● Nenatūraliai greiti arba sulėtėję judesiai

● Nežinia iš kur atsiradęs didelis nuovargis

● Savęs nuvertinimas ir (arba) nepagrįstas kaltės jausmas

● Sunku susikaupti

● Įkyrios mintys apie savižudybę

Dalis šių požymių būdingi ir distimijai — lengvos raiškos ilgalaikei depresijai

[Išnaša]