„Žmonija ieško Dievo“

Taip vadinosi Meksiko laikraščio Excelsior 2002 metų rugsėjo 25-osios numerio vedamasis. Jį parašė žinomas Meksikos mokslininkas ir rašytojas Karlas Kočiolis. Straipsnį pradėjo žodžiais:

„Ką tik baigiau skaityti ir, tiesą pasakius, nebe pirmą kartą nepaprastą raudoną knygutę — ne tą, kuri buvo populiari Mao Dzedungo dienomis. Šioji [‘Žmonija ieško Dievo’ *] ne tik daug ypatingesnė, bet ir, galimas dalykas, niekuomet nepasens, kaip kad ilgainiui atsitiko su Mao Dzedungo ‘Raudonąja knygele’. Trumpai tariant, tai Jehovos liudytojų dovana pasauliui. Knyga palyginti mažutė, tačiau turinys be galo svarbus. Ji lengvai telpa kišenėje, bet jei stovėtų bibliotekoje tarp 90000 įvairių leidinių, ko gero, būtų labiausiai verta dėmesio.“

Toliau ponas Kočiolis rašė apie savo jaunystę, kai teko apsispręsti, kokios profesijos sieks. „Universitete studijavau tai, kas traukė tiek protą, tiek širdį: religijas, ypač Rytų.“ K. Kočiolis prisipažino, kad religijotyra jį sužavėjusi ir kad per Antrąjį pasaulinį karą gavo su ja susijusių mokslų daktaro laipsnį.

„Tad manau galįs kvalifikuotai pareikšti, jog ši raudona knygutė, patekusi į mano rankas, yra didelis, išsamus ir reikšmingas veikalas apie religijas... [Ją] verta turėti ir retkarčiais pasiskaityti kiekvienam. Ji neperša jokios tikybos, bet greičiau yra platus kultūrinis kūrinys žmogaus, kurio siela linkusi tyrinėti sudėtingą Dievo slėpinį.“

Straipsnio pabaigoje ponas Kočiolis nurodė knygą davusios liudytojos telefono numerį. Nuo to laiko jai paskambino daugybė knyga „Žmonija ieško Dievo“ susidomėjusių žmonių. Meksikos Jehovos liudytojų filialas pasirūpino, kad visi ją gautų. Vienas vyras, paprašęs 20 egzempliorių savo šeimai bei draugams, dabar studijuoja Bibliją ir daro pažangą.

[Išnaša]