Pintys — paprastos ir kartu įspūdingos

IŠ ATSIBUSKITE! BENDRADARBIO AUSTRALIJOJE

AR NORĖTUMĖTE maudydamasis vonioje apsitrinti kokio nors gyvūno skeleto liekanomis? Greičiausiai net pati mintis pasirodys atgrasi. Tačiau natūrali plaušinė iš tikrųjų yra ne kas kita kaip pluoštinis pinties skeletas.

„Pintys yra seniausi ir paprasčiausi gyvūnai“, — rašoma leidinyje National Geographic News. Todėl kai kas mano, jog būtent pintys ir buvo tie protėviai, iš kurių vykstant evoliucijai išsivystė visi kiti gyviai bei žmonės. Viename televizijos dokumentiniame filme pintis netgi buvo pavadinta „gyvūnijos pasaulio Ieva — pramote, iš kurios prasidėjo gyvybė“.

Ką apie pintis žino mokslas? Kokie tai gyviai: paprasti ar įspūdingos sandaros?

Nei širdies, nei smegenų, bet tai ne bėda

Pintys galbūt labiau primena augalus, bet Aristotelis ir Plinijus Vyresnysis jas priskyrė prie gyvių. Specialistai apskaičiavo, kad viso pasaulio ežeruose bei vandenynuose gyvena mažiausiai 15000 rūšių nepaprastai įvairių formų bei spalvų pinčių. Pavyzdžiui, yra tokių, kurios primena laibus pirštus, išsipūtusias statinaites, ištiestus kilimėlius, dailias vėduokles ir net trapias krištolo vazas. Vienos — mažesnės už ryžio grūdą, kitos praauga žmogų. Mokslininkai įsitikinę, jog šių gyvių esama ir keleto šimtmečių senumo.

„Pintys nuo kitų gyvūnų skiriasi sandara, funkcijomis ir vystymusi“, — rašoma Encyclopædia Britannica. Kokie tie skirtumai? Jos neturi vidaus organų. Tačiau kaip be širdies, smegenų arba nervų sistemos gyvena? Pasirodo, funkcijas, kurios palaiko gyvybę, atlieka mažytės ląstelės pinties viduje. Vienos jų gaudo maistą, perneša maistingąsias medžiagas ar šalina atliekas, kitos formuoja skeletą arba odą. Kai kurios, esant reikalui, net gali iš vieno tipo pasikeisti į kitą.

Pintys unikalios ir dar kai kuriais atžvilgiais. Pertrinkite gyvą pintį per sietelį ir jos ląstelės susigrupuos taip, kad iš jų vėl susiformuotų ankstesnis kūnas. Jei pertrinsite išsyk dvi pintis, ilgainiui jųdviejų ląstelės atsiskirs ir atkurs abu gyvūnus. „Taip regeneruoti nesugeba joks kitas augalas ar gyvūnas“, — pažymima leidinyje National Geographic News.

Be to, pintys labai įvairiai dauginasi. Vienos kolonizuoti kitų teritorijų paleidžia visą ląstelių „desantą“. Kelionėje jo gyvybinės funkcijos kuriam laikui susilpnėja. Paskui tas desantas nusileidžia, atgauna jėgas ir pasklidęs duoda pradžią naujoms pintims. Kitos dauginasi lytiškai ir prireikus net gali keisti lytį. Yra dar ir tokių, kurios deda kiaušinėlius. „Kuo geriau ištiriame net pačius paprasčiausius organizmus, tuo daugiau sudėtingų dalykų juose matome“, — stebisi paleontologas Polis Morisas.

Jūrų filtruotojos

„Lyginant su kitais gyvūnais, [pinčių] maitinimosi sistema unikali“, — rašo zoologas Alenas Kolinzas. Mažytės poros odoje veda į tunelių bei ertmių labirintą. Jo sieneles dengia milijonai irkluojamųjų ląstelių, arba žiuželių. Iš kiekvienos ląstelės kyšo botagėlį primenantis žiuželis, ritmingai judantis į priekį ir atgal. „[Šitos ląstelės], tarsi irkluotojai romėnų  galerose, nuolat varo vandenį pro kitas, o šios pačiumpa ir praryja jame esančias maisto dalelytes“, — aiškina biologas Benas Harderis. Kas valandą perpumpuodama dešimt kartų daugiau vandens nei pačios tūris, pintis pasisavina maisto medžiagas, nuodingus chemikalus ir maždaug 90 procentų vandenyje esančių bakterijų. Šis gyvūnas net gali reguliuoti pumpavimą, kad prisitaikytų prie kintančių srovių, arba pumpuoti vandenį priešinga kryptimi,  kai iš organizmo reikia pašalinti nuosėdas. „Pintys yra [...] pačios geriausios jūrų filtruotojos“, — teigia dr. Džonas Huperis.

Per pinties organizmą nuolat tekantis vanduo, kuriame yra maisto medžiagų, sukuria idealią terpę krevetėms, krabams bei kitiems smulkiems gyvūnėliams. Vienoje pintyje buvo rasti 17128 gyviai. Pintys simbiozės ryšiais susijusios su daugybe bakterijų, dumblių, grybų. Bakterijos kartais sudaro iki 50 procentų šlapios pinties svorio.

Mokslininkai atrado, jog pintys ir jų simbiontai turi medžiagų, iš kurių gali būti sukurti unikalūs vaistai. Kai kurių manymu, jie galbūt padės kovoti su AIDS, vėžiu, maliarija bei kitokiomis ligomis. Apie vieną pintyse randamą medžiagų junginį tyrinėtoja Širli Pomponi sako: „Gamta siūlo kur kas įdomesnių molekulių, nei galime sukurti pasitelkę kompiuterius.“

Stiklo apdaras

Kitaip nei minkšta prausiamoji plaušinė, daugelis pinčių dygios ir kietos. Jas sudaro milijonai smulkių kristaliukų, vadinamų spikulėmis, kurių grožis ir įvairovė, tiriant pro mikroskopą, tiesiog stebina. Įvairiai susijungusios spikulės suformuoja sudėtingus skeletus, apsauginius šarvus ir net iki 3 metrų ilgio 1 centimetro skersmens „kabelius“. Vienos rūšies pintys grobiui gaudyti naudoja lipukus primenantį tinklą.

Jūros gelmių pinties, Veneros krepšelio, stikliškos spikulės susijungusios į įspūdingo grožio pinučius. Toks gryniausio silicio pluoštas labai primena skaidulinius optinius kabelius. „Šitie biologiniai optiniai plaušai yra nepaprastai stiprūs, — aiškina viena mokslininkė. — Surišus į tvirtus mazgus jie, kitaip nei pagaminti pramoniniu būdu, net neįtrūks.“ Kaip esant žemai temperatūrai jūros vandenyje susidaro toks sudėtingas pluoštas, mokslininkai nesupranta iki šiol. „Šiuo atveju santykinai paprastas organizmas geba išspręsti itin sudėtingas integrinės optikos ir medžiagų kūrimo problemas“, — sako Čeri Murei iš Belo laboratorijos.

Atsirado atsitiktinai ar sukurtos?

Apžvelgęs daugybę įspūdingų biologinių savybių, kuriomis pasižymi pintys, dr. Huperis konstatuoja: „‘Paprasta pintis’ iš tikrųjų yra labai sudėtingas [gyvis], apie kurį net šiandien visko nežinome.“ Taigi išmintinga paklausti: kaip ir kodėl toks sudėtingas organizmas atsirado? Ar tai tik atsitiktinumas? O gal pintys iškalbingai liudija apie išmintingą Kūrėją?

Nors kai kurie neigia Kūrėjo egzistavimą, daugybė žmonių sutiks su senovės psalmininku, kuris sakė: „Viešpatie, kokie įvairūs tavo kūriniai! Kaip išmintingai juos visus sukūrei! Tavo kūrinių pilna žemė. [...] Nesuskaičiuojami maži ir dideli gyvūnai“ (Psalmyno 104:24, 25).

[Schema/iliustracijos 23 puslapyje]

Tipiška pinties sandara. Vandenį pumpuojančios ląstelės padidintos

[Iliustracija 24 puslapyje]

Pinties spikulės

[Iliustracija 24 puslapyje]

Veneros krepšelis

[Iliustracijų šaltinių nuorodos 23 puslapyje]

Jūrų arkliukas: Rudie H Kuiter; 3 nuotraukos dešinėje: Dr. John Hooper, Queensland Museum

[Iliustracijų šaltinių nuorodos 24 puslapyje]

Viršuje: Eye of Science/Photo Researchers, Inc.; apačioje: Kim Taylor/Warren Photographic