Automatinė navigacija

TIKRIAUSIAI žinote, kaip nelengva gali būti nepažįstamame mieste surasti kelią. O kaip nepasiklysti keliautojams vandenynuose, kur nėra jokių ženklų? Negana vien turėti kompasą, nebent keliautojas žino, kur esąs kelionės tikslo atžvilgiu. Kol XVIII amžiaus ketvirtajame dešimtmetyje nebuvo išrastas sekstantas ir jūrinis chronometras, keliautojai nepajėgė tiksliai nustatyti laivo koordinačių ir nubrėžti tolesnio maršruto jūrlapyje. Bet ir turint šiuos prietaisus, reikėjo valandų valandomis skaičiuoti.

Šiais laikais automobilių vairuotojai daugelyje šalių orientuojasi pagal palyginti nebrangius prietaisus, kurie sujungti su globaline padėties nustatymo sistema. Tereikia įvesti adresą, kur keliaujate. Prietaisas ekrane parodys tikslias dabartines jūsų koordinates. Po to nukreips jus ten, kur pageidaujate. Kaip visa tai veikia?

Palydovinę navigaciją užtikrina 30 palydovų, kurie visi transliuoja signalus apie savo padėtį ir laiką kelių milijardųjų sekundės tikslumu. Kai jūsų navigacinis prietaisas užmezga ryšį su keliais palydovais, jis tiksliai pamatuoja, kiek laiko užtrunka iš kiekvieno jų gauti signalą. Turėdamas šią informaciją prietaisas jau gali nustatyti jūsų buvimo vietą. Ar įsivaizduojate, kokie sudėtingi šie skaičiavimai? Per kelias sekundes prietaisas apskaičiuoja atstumus iki trijų palydovų, kurie vienas nuo kito nutolę per tūkstančius kilometrų ir daugybės kilometrų per sekundę greičiu skrieja skirtingomis kryptimis.

Globalinės padėties nustatymo sistemą praeito amžiaus septintojo dešimtmečio pradžioje išrado profesoriai Bradfordas Parkinsonas ir Aivenas Getingas. Nors iš pradžių ji buvo sukurta kariniais tikslais, vėliau pamažu tapo prieinama visuomenei, o nuo 1996 metų sistema veikia visu pajėgumu. Navigacijos imtuvas — nuostabus kompiuterinių technologijų pasiekimas. Bet ar tai pirmas automatinės navigacijos prietaisas pasaulyje?

[Iliustracijos šaltinio nuoroda 8 puslapyje]

Gaublys: Based on NASA photo