Stebime pasaulį

Popiežiaus Benedikto XVI aplinkraštyje teigiama: „Kad tautų šeimos koncepcija įgautų tikruosius dantis, pribrendo reikalas [...] reformuoti Jungtinių Tautų Organizaciją, taip pat ekonomines institucijas bei tarptautinius finansus“ (L’OSSERVATORE ROMANO; kursyvas autorių).

„Kas trečias ukrainietis surūko maždaug pakelį cigarečių per dieną“ (EXPRESS, UKRAINA).

Jungtinėse Valstijose 44 procentai apklaustų paauglių berniukų sakė, jog „internete arba mobiliajame telefone yra matę bent vienos nuogos bendraklasės nuotrauką“ (TIME, JAV).

„Apgailėtinas rekordas“

Kaip praneša naujienų agentūra „Associated Press“, dėl karų, sausrų, politinio nestabilumo, aukštų maisto kainų ir skurdo žmonija pasiekė „apgailėtiną rekordą“. Alkstančiųjų skaičius dabar viršija vieną milijardą. Anot JT Pasaulio maisto programos atstovės Džozet Širan, „alkanas pasaulis — pavojingas pasaulis. [...] Nesant maisto, žmonėms belieka trys išeitys: maištauti, emigruoti arba mirti. Nė viena iš tų išeičių nėra priimtina.“ Negana to, pasaulyje badaujančiųjų daugėja sparčiau nei gyventojų. Net išsivysčiusiose šalyse pusbadžiaujančiųjų padaugėjo 15,4 procento.

Skaityti prieš miegą naudinga

Skaitydami vaikams prieš miegą, tėvai juos ne tik greičiau užmigdo. Tyrinėtojai tvirtina, jog tai ugdo gebėjimą kalbėti, padeda lavinti judesius, kai vaikai mokomi versti puslapius, gerina atmintį. „Tačiau svarbiausia, [...] skaitymas balsu yra tas metas, kai abipusis dėmesys tėvus ir vaikus emociškai suartina, — rašoma laikraštyje The Guardian. — Tuomet skaitymas tampa tikru malonumu.“ Ir, pasak tyrimui vadovavusio profesoriaus Bario Zukermano, „galiausiai vaikai pamilsta knygas, nes jas skaito drauge su tais, kuriuos myli“.

Patenkintos karvės — daugiau pieno

„Karvė, turinti vardą, duoda daugiau pieno, nei bevardė“, — tvirtina mokslininkai iš Niukaslo universiteto (Anglija). Ir išties, kiekvienai karvei rodant individualų dėmesį, primilžis iš jos gali padidėti beveik 300 litrų per metus. Kodėl? „Kaip žmonėms labiau patinka, kai dėl jų pasistengiama asmeniškai, taip ir karvės, kai joms skiriama daugiau dėmesio, būna laimingesnės ir jaučia mažiau įtampos, — sako dr. Katren Daglas iš to paties universiteto Žemės ūkio, maisto ir kaimo plėtros fakulteto. — Mūsų tyrimas tik patvirtina tai, ką daugelis gerų rūpestingų ūkininkų numanė jau nuo seno, — aiškina ji. — Stengdamiesi išskirti kiekvieną gyvulį, pavyzdžiui, vadindami vardu arba parodydami meilumą jam augant, ne tik prisidedame prie karvės gerovės ir jos suvokimo apie žmogų, bet ir gauname iš jos daugiau pieno.“