Stebime pasaulį

Vieno tyrimo duomenimis, Brazilijoje maždaug 10,3 procento lytiškai aktyvių vyrų nuo 15 iki 64 metų amžiaus per pastaruosius vienerius metus turėjo lytinių santykių bent su vienu asmeniu, su kuriuo susipažino per internetą (BRAZILIJOS SVEIKATOS MINISTERIJA).

Arkties vandenyną ilgą laiką dengė didžiulis sluoksnis ledo, kurio storis siekė 80 metrų. Dabar to „ilgaamžio ledo [...] beveik neliko. Šis stulbinantis pokytis padės atverti vandens kelius per poliarines platumas“ (NAUJIENŲ AGENTŪRA „REUTERS“, KANADA).

Maskva ir Vatikanas pranešė apie tai, kad užmezgė visaverčius diplomatinius santykius (RIA NOVOSTI, RUSIJA).

Kilimandžaras, aukščiausias Afrikos kalnas, per 2000—2007 metus „neteko 26 procentų jį dengusios ledo kepurės“ (DAILY NATION, KENIJA).

Prislėgti individualistai

Pasak tyrinėtojų, britai yra „visuomenė, kurios nariai — patys didžiausi individualistai pasaulyje. Šioje šalyje didesne vertybe laikomas ne kolektyvinis solidarumas, o laisvė visame kame elgtis savaip“, — praneša Londono laikraštis Daily Telegraph. O štai kitas tyrimas atskleidė, kad britai kone labiausiai kenčia nuo depresijos ir įtampos. Kai kurie specialistai mano, jog tai nėra atsitiktinumas. Vakarų pasaulio visuomenės buvo palygintos su Kinijos ir Taivano. Tai, kad pastarosiose visuomeninė darna laikoma svarbesne už individualumą, regis, tausoja žmonių psichinę sveikatą. Vakarų „visuomenės savanaudiškumas [...] mus stumia į depresiją“, — teigia Telegraph.

Švedijos bažnyčia tuokia tos pačios lyties asmenis

2009-ųjų spalį Švedijos liuteronų bažnyčia pritarė bažnytinėms homoseksualistų santuokoms. Šis sprendimas buvo priimtas praėjus vos keliems mėnesiams po to, kai parlamentas patvirtino tos pačios lyties asmenų santuokos įstatymą. „Tai reiškia, kad Švedijos bažnyčia yra viena pirmųjų didesnių Bažnyčių pasaulyje, atsisakiusių tradicinio požiūrio į santuoką kaip vyro ir moters sąjungą“, — rašo laikraštis Dagens Nyheter.

Kokia kalba verkia kūdikiai?

Kaip teigia tyrinėtojai iš Viurcburgo universiteto Vokietijoje, jau nuo antrosios savo gyvenimo dienos kūdikiai verkia atkartodami gimtosios kalbos melodinį skambesį. Mokslininkai įrašė 30 prancūzų ir 30 vokiečių naujagimių verksmą ir išanalizavo intonacijos melodiką, garsų dažnį bei aukštį. Prancūzų kūdikiai dažniausiai pradeda verkti žemesniu tonu, kuris paskui aukštėja, o vokiečių — aukštesniu, kuris vėliau žemėja. Tiek vieni, tiek kiti pamėgdžioja intonacijos melodiką, būdingą jų tėvų kalbai. Taigi manoma, jog gebėjimas kalbėti pradeda vystytis dar motinos įsčiose, o verksmas yra pirmasis kūdikio bandymas prabilti gimtąja kalba.