Biblijos požiūris

Ar reikia vieną dieną savaitėje laikyti šventa?

VISAME pasaulyje milijonai islamo, judaizmo bei krikščionybės išpažinėjų vieną dieną savaitėje skiria religinėms apeigoms. Kodėl? Štai Ibrahimas, pamaldus musulmonas, penktadieniais einantis į mečetę pasimelsti ir išklausyti pamokslo, aiškina: „Noriu jaustis arčiau Dievo ir rasti dvasios ramybę.“

Ar Biblijoje mokoma, kad Dievas reikalauja vieną savaitės dieną laikyti šventa? Ar tikrą dvasinę atgaivą pajusime Dievą garbindami tik paskirtą dieną?

Laikina tvarka

Daugiau kaip prieš 3500 metų Dievas per pranašą Mozę davė Įstatymą, kuriame buvo numatytos poilsio, arba šabo, dienos Dievo garbinimui. Dažniausiai pasikartojanti poilsio diena būdavo kassavaitinis šabas. Jis prasidėdavo penktadienį po saulėlydžio ir baigdavosi šeštadienį saulei leidžiantis (Išėjimo 20:8-10).

Ar šiam įsakui turėjo paklusti ir kitų tautų žmonės? Ne. Mozės įstatymas buvo duotas tik izraelitams ir su jais gyvenusiems prozelitams. Dievas pasakė Mozei: „Izraelitai laikysis šabo [...]. Amžinai jis bus ženklas tarp manęs ir izraelitų“ * (Išėjimo 31:16, 17).

Mozės įstatymas Biblijoje apibūdintas kaip „būsimųjų dalykų šešėlis“ (Kolosiečiams 2:17). Taigi šabas tebuvo dalis laikinos Dievo garbinimo tvarkos, kurią ateityje turėjo pakeisti kita, tobulesnė (Hebrajams 10:1). Biblija atskleidžia, jog Izraelio tautai duotas Įstatymas, o kartu ir reikalavimas laikytis kassavaitinio šabo, Dievo požiūriu, su Jėzaus mirtimi nustojo galios (Romiečiams 10:4, Brb). Kokia nauja tvarka tuomet įsigaliojo?

Nauja tvarka

Biblijoje buvo aiškiai aprašyta, koks garbinimas bus priimtinas Dievui, kai Mozės įstatymas bus atlikęs savo vaidmenį. Ar yra nurodyta kurią savaitės dieną garbinti Dievą?

Šventajame Rašte skaitome, jog kai kurie izraelitams duoti įsakai galiojo ir krikščionių bendruomenėje. Pavyzdžiui, buvo privalu susilaikyti nuo stabmeldystės, ištvirkavimo ir kraujo (Apaštalų darbų 15:28, 29). Tačiau iš krikščionių nebuvo reikalaujama švęsti kassavaitinį šabą (Romiečiams 14:5).

Ką dar iš Rašto sužinome apie Dievo garbinimą pirmajame amžiuje? Krikščionys reguliariai susirinkdavo ir drauge melsdavosi, skaitydavo šventuosius raštus, klausydavosi kalbų, giedodavo gyriaus giesmes (Apaštalų darbų 12:12; Kolosiečiams 3:16). Per tokius sambūrius jie buvo mokomi, stiprino savo tikėjimą, drąsino vienas kitą (Hebrajams 10:24, 25).

Niekur Biblijoje nerašoma, jog sueigos turėjo būti rengiamos būtent sekmadieniais  ar kokią kitą savaitės dieną. Kodėl tuomet daugeliui išpažįstančiųjų krikščionybę šventa diena yra sekmadienis? Ši tradicija tautose prigijo, kai jau buvo baigta rašyti Biblija ir ėmė rastis įvairių nebiblinių religinių mokymų.

O gal konkrečią dieną savaitėje Dievas tikintiesiems susiburti paskyrė vėliau? Ne. Biblijoje išsamiai išdėstyta, koks turi būti tikrasis Dievo garbinimas. Vėlesniais amžiais Biblija naujomis knygomis papildyta nebuvo. Apaštalą Paulių Dievas įkvėpė užrašyti: „Nors ir mes patys ar angelas iš dangaus imtų jums skelbti kitokią evangeliją, negu esame jums paskelbę, tebūnie prakeiktas!“ (Galatams 1:8).

Atgaivina žmogų, džiugina Dievą

Nors Jėzaus laikų religiniai vadovai skrupulingai laikėsi kassavaitinio šabo, toks garbinimas Dievui nepatiko, mat jie buvo piktos širdies: mylėjo pinigus, niekino paprastus nuolankius žmones, troško garbės, nesibodėjo nešvaraus pelno, dalyvavo politinėse rietenose (Mato 23:6, 7, 29-33; Luko 16:14; Jono 11:46-48). Tie žmonės tvirtino atstovaujantys Dievui, bet iškraipė Įstatymą. Dievo sumanyta poilsio diena turėjo tikinčiuosius atgaivinti dvasiškai, tačiau jų vadovai prigalvojo begalę papildomų taisyklių, ir šabas tapo tikra našta (Mato 12:9-14).

Vadinasi, paprotys vieną savaitės dieną paskirti garbinimui dar nerodo, kad tuo įtinkama Dievui. Ko tad reikia? Jėzus nuoširdžiai kviečia: „Ateikite pas mane visi, kurie vargstate ir esate prislėgti; aš jus atgaivinsiu!“ (Mato 11:28). Jei Dievą garbiname taip, kaip mokė Jėzus, išties jaučiame atgaivą — nėra jokios veidmainystės, nevargina bereikalingos apeigos.

Jehovos liudytojai visame pasaulyje tiksliai seka pirmųjų Jėzaus mokinių pavyzdžiu ir Dievą garbina kaip nurodyta Rašte. Liudytojai rengia ir patys dalyvauja kassavaitinėje Biblijos mokymo programoje. Diena ir laikas sueigoms parenkamas atsižvelgiant į vietines aplinkybes, o ne į Raštu nepagrįstas tradicijas. Gal ir jūs norėtumėte apsilankyti tokioje sueigoje ir patirti, kaip teisingas garbinimas pakelia dvasią?

[Išnaša]

AR ŽINOTE?

● Ar garbinti Dievą privalu tik tam skirtą savaitės dieną? (Romiečiams 10:4; 14:5)

● Kodėl turėtume susiburti ir drauge garbinti Dievą? (Hebrajams 10:24, 25)

● Koks garbinimas tikrai pradžiugina? (Mato 11:28)

[Schema/iliustracijos 10, 11 puslapiuose]

(Prašom žiūrėti patį leidinį)

ANTRADIENIS

TREČIADIENIS

1 KETVIRTADIENIS

2 PENKTADIENIS

3 ŠEŠTADIENIS

4 SEKMADIENIS