Atsirado atsitiktinai ar buvo sukurta?
Išdaginio blizgiavabalio jutikliai
Miško gaisrai išbaido daugumą gyvūnų, tačiau išdaginius blizgiavabalius tiesiog traukia. Kodėl? Šviežiai sudegę medžiai — jiems ideali vieta dėti kiaušiniams. Be to, gaisras išvaiko plėšrūnus, todėl blizgiavabaliai gali saugiai maitintis, poruotis ir susilaukti palikuonių. Bet kaip jie sužino, kur dega miškas?
Susimąstykite. Prie vidurinių kojyčių blizgiavabalis turi duobutės formos organus, vadinamus termolokatoriais, kuriais užfiksuoja iš gaisro vietos sklindančius infraraudonuosius spindulius. Pajutęs šilumą, vabalas skrenda liepsnos link.
Šilumos aptikimo arsenale blizgiavabalis turi ir kitų jutiklių. Kai dega jo pamėgti medžiai, vabalas antenomis pajunta net ir mažiausią kiekį degimo metu išsiskiriančių cheminių medžiagų. Pasak kai kurių tyrinėtojų, šiais „dūmų detektoriais“ jis gali aptikti net vieną už kilometro liepsnojantį medį. Apsiginklavęs minėtais jutimo organais blizgiavabalis, pasirodo, gali pajusti miško gaisrą net už 50 kilometrų ir atrasti tą vietą!
Norėdami patobulinti prietaisus, fiksuojančius infraraudonuosius spindulius ir ugnį, mokslininkai tyrinėja vabalo termolokatorius bei antenas. Įprastus didelės skiriamosios gebos infraraudonųjų spindulių jutiklius būtina atvėsinti, todėl žinios apie blizgiavabalį gali padėti sukurti pažangesnį prietaisą, veikiantį kambario temperatūroje. Vabalo antenos įkvepia inžinierius kurti dar jautresnes gaisro aptikimo sistemas, kurios miško gaisrų šalutinius produktus skirtų nuo kitų cheminių junginių.
Tyrinėtojus stebina unikalus blizgiavabalio gebėjimas susirasti vietą kiaušiniams dėti. „Iš kur jis turi tokių sugebėjimų? — klausia entomologas iš Kornelio universiteto Jungtinėse Valstijose Ričardas Houbekis (E. Richard Hoebeke). — Tik pagalvokite, kiek mažai žinome apie vabzdžius, turinčius neįtikėtinai jautrų ir sudėtingą sensorinį mechanizmą!“
Ką manote? Ar išdaginio blizgiavabalio gebėjimas aptikti miško gaisrus yra evoliucijos padarinys? O gal šis vabalas taip sukurtas?