— Papasakokite apie save.

— Mano tėvas buvo batsiuvys, mama dirbo ūkyje. Bet aš norėjau būti mokslininke. Visada žavėjausi gražiomis gėlėmis, paukščiais, vabzdžiais. Buvau įsitikinusi, kad juos sukūrė kažkas išmintingesnis už žmogų.

— Vadinasi, jūs visada tikėjote Kūrėją?

— Ne. Abejoti Dievo buvimu pradėjau dar būdama maža. Kai tėtį staiga ištiko infarktas, ir jis mirė, svarsčiau: „Kodėl gausybės nuostabių dalykų Kūrėjas leidžia kentėti ir mirti?“

— Ar jūsų atliekami moksliniai tyrinėjimai padėjo atsakyti į šį klausimą?

— Ne iš karto. Kai tapau molekulinės biologijos specialiste, ėmiau gilintis, kodėl ląstelės miršta ne dėl uždegimo ar gangrenos, bet dėl to, kad yra taip užprogramuotos. Nors šis procesas gyvybiškai svarbus mūsų sveikatai, dar prieš kelis metus mokslininkai ta tema mažai tesidomėjo.

— Ką turite omenyje sakydama, jog natūrali ląstelių žūtis būtina?

— Žmogaus kūną sudaro trilijonai mikroskopinių ląstelių. Jos visos turi žūti ir būti pakeistos naujomis. Kiekvieno tipo ląstelių egzistavimo trukmė skirtinga; vienos pasikeičia kas kelios savaitės, kitos — kas keleri metai. Kad išlaikytų subtilų balansą tarp mirštančių ir naujai atsirandančių ląstelių, mūsų organizmo sistema, kurioje tai užprogramuota, turi būti gerai suderinta.

 — Kas gali sutrikti?

— Kai kurie tyrimai rodo, kad ląstelėms laiku nežūvant gali išsivystyti reumatoidinis artritas arba vėžys. Kita vertus, jei žūva per anksti, žmogus gali susirgti Parkinsono arba Alzheimerio liga. Atlieku mokslinius tyrimus, kaip šias ligas gydyti.

— Apie ką susimąstyti paskatino tokie tyrinėjimai?

— Jeigu atvirai, tokie atradimai mane suglumino. Šį unikalų procesą, be jokios abejonės, užprogramavo kažkas, kam labai rūpi mūsų sveikata. Bet vis dėlto nedavė ramybės klausimas: „Kodėl žmonės kenčia ir miršta?“ Negalėjau rasti atsakymo.

— Tačiau buvote įsitikinusi, kad ląstelių atsinaujinimas užprogramuotas.

— Taip. Protu nesuvokiamas proceso sudėtingumas ir subtilumas liudija apie nepaprastą išmintį. Neabejoju, jog tai — dieviška išmintis. Galingais mikroskopais tyrinėjau daugybę sudėtingų mechanizmų, reguliuojančių ląstelių atsinaujinimą. Prireikus kai kurie jų ląstelės susinaikinimą gali sužadinti vos per kelias sekundes. Ląstelė pati dalyvauja susinaikinime, ir viskas taip puikiai suprojektuota, kad kelia pagarbią baimę.

— Bet jus domino klausimas, kodėl Dievas leidžia kentėti. Kaip radote atsakymus?

— 1991 metais į mano namų duris pasibeldė du Jehovos liudytojai, ir aš jų paklausiau, kodėl žmonės miršta. Jie parodė atsakymą iš Biblijos: „Per vieną žmogų į pasaulį įėjo nuodėmė ir per nuodėmę — mirtis“ (Romiečiams 5:12). Jei pirmasis žmogus būtų paklusęs Dievui, būtų gyvenęs amžinai. Iškart supratau, kad tai sutampa su mano tyrimų išvadomis. Akivaizdu, jog Dievas nenorėjo, kad žmonės mirtų. Kadangi beveik visos mūsų ląstelės reguliariai atsinaujina, gyventi amžinai iš tiesų įmanoma.

— Kas jus įtikino, kad Biblija yra Dievo Žodis?

— Iš Biblijos, Psalmyno 139:16 (Brb), sužinojau kai ką apie Dievą: „Tavo akys matė mane dar negimusį ir Tavo knygoje buvo viskas surašyta.“ Kaip biochemikė, bandau perprasti ląstelėse „surašytą“ genetinę informaciją. Iš kur psalmininkas žinojo, jog viskas surašyta? Kuo labiau gilinausi į Bibliją, tuo tvirtėjo mano įsitikinimas, kad ji įkvėpta Dievo.

— Kas jums padėjo suprasti Biblijos mokymus?

— Vienas Jehovos liudytojas pasiūlė man Biblijos studijas. Galiausiai sužinojau, kodėl Dievas leidžia kentėti. Taip pat supratau, kad, kaip teigiama Biblijoje, Dievas yra numatęs ‘visiems laikams sunaikinti mirtį’ (Izaijo 25:8). Kūrėjui nebus sunku priversti nuostabias mūsų organizmo sistemas veikti tobulai, kad galėtume džiaugtis amžinuoju gyvenimu.

— Kaip Biblijos žinias pritaikėte padėti kitiems?

— 1995-aisiais tapau Jehovos liudytoja ir nuo tada kiekviena proga kalbu apie tai, ko išmokau iš Biblijos. Vieną kolegę labai pribloškė brolio savižudybė. Jos Bažnyčia moko, kad šitokios nuodėmės Dievas niekada neatleidžia. Perskaičiau jai iš Biblijos eilutes apie prikėlimo viltį (Jono 5:28, 29). Ją labai paguodė žinia, jog Kūrėjas mumis rūpinasi. Tokiomis akimirkomis dalindamasi Biblijos tiesomis su kitais jaučiu didesnį pasitenkinimą, nei dirbdama mokslinį darbą!