PIETŲ AMERIKOS krūmynų žiogo (Copiphora gorgonensis) ausys nesiekia nė milimetro, bet funkcionuoja panašiu principu kaip žmogaus. Šis vabzdys net iš toli atskiria itin plataus dažnių diapazono garsus. Pavyzdžiui, jis gali pajusti skirtumą tarp kito žiogo svirpimo ir medžiojančio šikšnosparnio skleidžiamo ultragarso.

Susimąstykite. Žiogo ausys yra ant jo dviejų priekinių kojyčių. Jos, kaip ir žmogaus ausys, pagauna garsą, jį konvertuoja į nervinius signalus ir išanalizuoja dažnį. Mokslininkai atrado, kad šio vabzdžio vidinėje ausyje yra unikalus organas — hermetiška skysčiu užpildyta ertmė, savo forma primenanti pailgą pūslelę. Šis organas, vadinamas akustine vezikule, atlieka panašią funkciją kaip žinduolių vidinės ausies sraigė, tik yra gerokai mažesnis. Būtent dėl šios akustinės vezikulės krūmynų žiogas taip puikiai girdi.

Bristolio (Jungtinė Karalystė) universiteto biologijos mokslų profesorius Danielius Robertas (Daniel Robert) teigia, jog šis atradimas inžinieriams padės „sukurti mažesnius ir jautresnius klausos aparatus“. Mokslininkai įsitikinę, kad tai bus svarbus žingsnis kuriant naujos kartos ultragarso inžinerines technologijas, tarp jų vizualizacines sistemas ligoninėms.

Ką manote? Ar tokia nuostabi krūmynų žiogo klausa yra evoliucijos produktas? O gal taip sukurta?