DRUGIO sparneliai tokie gležni, kad skristi jam būtų sunku net ant jų užkritus dulkelėms ar rūko lašeliams. Matyt, todėl jie visada išlieka švarūs ir sausi. Kaip tai įmanoma?

Susimąstykite. Ohajo valstijos universiteto mokslininkai, tyrinėjantys morfą (Morpho didius), atrado, kad, nors plika akimi šio drugio sparneliai atrodo lygūs, jų paviršius padengtas vienas ant kito užeinančiais žvyneliais, primenančiais čerpėmis dengtą stogą. Dulkės ir lietaus lašeliai lengvai nurieda net mažiausiais žvynelių paviršiuje esančiais lygiagrečiais grioveliais. Kopijuodami sparnelių tekstūrą, inžinieriai stengiasi sukurti modernią purvui ir vandeniui atsparią dangą pramonės bei medicinos įrangai.

Drugio sparnelis — dar vienas pavyzdys, kaip mokslininkai bando kopijuoti gyvąją gamtą. „Gamtoje, tiek mikropasaulyje, tiek makropasaulyje, apstu inžinerinių stebuklų, kurie šimtmečiais įkvėpdavo žmones“, — teigia mokslininkas Baratas Bušanas (Bharat Bhushan).

Ką manote? Ar drugio sparnelis atsirado atsitiktinai? O gal taip buvo sukurtas?